Įkvepianti asmenybė – Mantvydas Leknickas

Įkvepianti asmenybė – Mantvydas Leknickas

Gruodžio 10 d., trečiadienį, 18 val. Menų spaustuvėje „Kitas Variantas“ tęsė susitikimų su lyderiais ciklą ir šį kartą gyvenimo išmintimi dalinosi jaunas, kuriantis ir kelių tūkstančių gerbėjų armiją turintis rašytojas Mantvydas Leknickas. Susirinkusiems gerbėjams prisistatė kaip žmogus, turintis dideles svajones, kurias stengiasi paversti realybe, o rašymas bei knygos išleidimas buvo vienos iš svajonių, kurias jam pavyko įgyvendinti.

 

Kūrybos pradžia

„Vaikystėje turbūt visi esame piešę piešinėlius, kuriuos nešdavome mamai, o mama sakydavo, kad žiauriai gerai. Tėtis ne visada“ – prisiminęs vaikystės dienas pasakojo M. Leknickas. Jau nuo pat vaikystės mėgdavo rašyti, piešti, bet daugiau rašyti pradėjo vėlesnėse klasėse. Lietuvių kalbos mokytoja leisdavo, tiksliau, pats pradėjo sau leisti, rašyti samprotavimo rašinius šiek tiek pasikoreguodamas temą, o vėliau ėmė rašyti savomis temomis. „Mokytoja nepykdavo, taip man galbūt leisdavo išsilieti, kartais gal netgi per stipriai parašydavau, bet jinai visą laiką mane palaikydavo, nekreipdavo dėmesio į skyrybos klaidas ir kitus dalykus. Tuomet turėjau bėdą, kurią ir dabar turiu, – dažniausiai to, ką parašau, neperskaitau antrą kartą. Ne todėl, kad tingiu, bet nebeįdomu pačiam save skaityti“ – mintis dėstė rašytojas.

Keliai nuvedę iki eilėraščių rašymo

Netikėtai aptikęs savo publikuotą straipsnį „Lietuvos Ryte“ nusprendė, kad visai gerai būtų pačiam kažką parašyti. Pagalvojęs, kodėl gi nepaerzinus žmonių, pradėjo rašyti straipsnius internete tiesiog savo malonumui. Kaip pats minėjo, neturėjo tada būrio skaitytojų. Galima sakyti, nieko neturėjo. Tačiau laikui bėgant jų vis daugėjo, o straipsniai talpinami blogas.lt tinklalapyje patekdavo į topus. Pamatęs, kad kūriniai sulaukia didelio skaitytojų dėmesio, Mantvydas nusprendė savo skaitytojams neberodyti reklamos, kurios buvo tinklalapyje ir „persikėlė“ į Facebook svetainę, o savo kūrybą ėmė talpinti sukurtoje paskyroje. „Tada šiek tiek pasikeitė formatas, bet ne visada rašau trumpus kūrinukus, rašau ir ilgesnius. Nors viešinu tai, kas man pačiam atrodo geriausia, labai kritiškai žiūriu į tai, ką skelbiu“ – pridūrė M. Leknickas.

Dėl baimių viešinant darbus

„Man atrodo, jog bet kuris filmo, muzikos kūrėjas ateina su savo stiliumi ir tikrai nepradeda nuo visiško eksperimento, o daro tai, ką yra išsibandęs. Visų dalykų, kuriuos jaučiu, kad reikia tobulinti, tiesiog nerodau“ – teigė M. Leknickas. Tačiau viešinant kūrinius baimių nejaučia, nes, jei nepasiseks, nieko čia baisaus. Svarbiausia nebijoti savęs, o ką kiti apie tave pagalvos, tik dar vienas komentaras.

Tai kas įžiebia kūrimo liepsnelę

Rašytojas įkvėpimo semiasi stebėdamas kitus žmones, klausydamas muzikos – tai tarytum dirgikliai, sukuriantys kažką tokio, kad įkvepia rašyti. Pavyzdžiui, vasarą Mantvydas labai mėgsta sėdėti lauke, tada mato ir stebi vaikščiojančius žmones, juos analizuoja ir iš to gimsta kūryba. Pasak M. Leknicko, „įkvėpimas – dažniausiai tie žmonės, kuriuos sutinki savo gyvenime. Man atrodo, kad turi būti viskas išjausta ir išgyventa, kad sugebėtum perteikti taip, kad ir kitas pajustų. Netgi klausant muzikos arba girdint kitus šnekant supranti, kad šneka ne jis, o kalba paruošta iš anksto. Man atrodo čia ir yra tas svarbiausias dalykas. Jeigu šnekėsi apie tai, kuo tiki, tada viskas tampa tikra.“

Rašant Lietuvoje

„Mokykloje yra įdiegta, kad būtinai turi skaityti ir analizuoti. Mums neliepia atrasti, neprašo pasakyti, ką tau sukėlė perskaityti žodžiai, kokia emocija kilo. Yra prašoma parašyti tai, ką rašytojas norėjo pasakyti ir, manau, tai yra didžiausia klaida“ – sakė M. Leknickas. Pasak jo, būtent dėl to žmonės rašo kitiems, kad šie kuria banalybes arba pradeda teigti, kad tai paprasti, beviltiški sakiniai, nes viskas labai aiškiai pasakyta.

Mes visi nuo jaunų dienų esame uždaryti į rėmelį. Jeigu kas nors galėtų jį pakeisti, tai kurtų tik tie, kurie tikrai nori tai daryti. „Tuomet gal turėtume tokią kartą, kuri nebijotų kurti, jie nebijotų būti sukritikuoti, nes viskas, ką sukuriu, tai ir esu aš“ – dėstė požiūrį M. Leknickas.

Apie sėkmės formulę

Pasak svečio, žmogui reikia pasitikėti savimi. Paklaustas, ar laiko save lyderiu, M. Leknickas teigė nežinąs tikslios šios sąvokos prasmės. Minėjo: „esu laimingas žmogus.  Ne tiek, kad sėkmingas, bet manau, kad yra dalykai, dėl kurių gali būti laimingas arba nelaimingas.“

„Žmonės per daug galvoja, kad turi būti laimės eliksyras ar formulė kokia. Visi mes esame skirtingi, norai mūsų skiriasi, vieni nori būti veterinarais, kiti, pavyzdžiui, vairuoti traukinį ir jeigu žmogus įgyvendina savo svajonę, jis ir bus laimingas. Galbūt mano svajonė yra žymiai didesnė ir man sunku ją įgyvendinti, galbūt būsiu laimingas vėliau, bet tai nereiškia, kad niekada toks nebūsiu“ – laimės formulę apibūdino M. Leknickas.

Apie svajones

Išleidęs knygą „Kniedytos mintys“, M. Leknickas džiaugiasi ir galvoja apie antrą knygą, tik kitokiu formatu: romanas, novelė ar apysaka. Bandys tai padaryti, bet šiuo metu nenori pradėti naujų darbų, nes kaip sakoma iki Kalėdų reikia padaryti visus darbus, o po Naujųjų šventės galima bus planuoti ir kitus.

Pabaigos žodžiai moksleiviams

Svarbiausia, kad gyvenime jaustumeisi patogiai. Žinotum, kad darai tai, kas tau patinka, niekada nesustotum svajoti, ieškoti vis naujo. „Mes patys turime unikalią galimybę pasiimti iš gyvenimo viską, ko pageidaujame“ – teigė M. Leknickas.

„Noriu palinkėti, kad kiekvienas rastume savyje dirgiklį, nuo kurio viduje kirbėtų mintis: Aš dar turiu kažką padaryti, įrodyti. Tada ir bus viskas gerai“ – patarė susirinkusiems gerbėjams rašytojas.

 

                      Joana Kaduškevič

Visuomet pozityvus ir su šypsena,

Tavo „Kitas variantas”

Submit a Comment