Susitikimas su Pauliumi Kovu arba „ko išmokė jūra“

Paulius Kovas – ypatinga asmenybė. Jis – puikus oratorius, kuris prikaustė klausytojų dėmesį ir pelnė jų simpatijas.
Kiek jis pats užsiminė apie save: penkiolikos metų vadovaujamojo darbo patirtis, buriavimo laikas – jo amžius plius devyni mėnesiai. Dirbo sanitaru, statybininku, auklėtoju. Nusprendė, kad visa tai ne jam, todėl dabar dirba tai, kas teikia didžiausią pasitenkinimą.

Paulius buvo Tūkstantmečio Odisėjos XI etapo kapitonas. Kaip buvo sugalvota kelionė aplink pasaulį? 2008 metais, kovo mėnesį įvyko buriuotojų suvažiavimas Nidoje, kurio metu vienas iš dalyvių pasakė: „Kitais metais Lietuvos tūkstantmetis. Vyrai, gal ką nors padarom?“

2008 m. spalį startavo Tūkstantmečio Odisėja, kurios kulminacija – 2009 m. liepą Tautiška giesme apjuostas pasaulis.
Viskas nebuvo labai paprasta. Reikėjo surinkti daug pinigų. Su šia idėja vyrai nukeliavo į Vyriausybę. Tuomet vadovavę socialdemokratai, su Gediminu Kirkilu priešaky, sutiko prisidėti, tačiau rinkimus laimėję konservatoriai pinigų nedavė. Tad vardan idėjos visi 120 vyrų turėjo sumokėti trečdalį savo išlaidų. Nepamirškime padėkoti ir Raimundui Daubarui, kuris, be kitų rėmėjų, prie Odisėjos prisidėjo 2,5 mln. Litų. Tiek ir kainavo jachta, kartu su jos remonto išlaidomis.
Visus buriuotojus suvienijo bendras troškimas – garsinti Lietuvą. Per Odisėjos laiką 120 žmonių, 11 įgulų aplankė 26 lietuvių bendruomenes 20-yje šalių, 5-iuose žemynuose. Norite sužinoti daugiau apie tai, ką gero nuveikė šie vyrai? Užsukite į www.odiseja.lt.

Kadangi paskaitos pavadinimas „Ko išmokė jūra“, Pauliaus Kovo pamokos štai kokios:

  • Svarbu viską patikrinti, tik tada galime būti tikri, jog viskas klostysis gerai;
  • Jei neturi pinigų, turi sugalvoti, kaip be jų tai padaryti;
  • Svarbiausia – savikontrolė, kiekviena smulkmena yra svarbi;
  • Niekada nenutraukite asmens, kuris barasi, leiskite išsilieti, o tada viską paaiškinkite ir gausite dvigubą rezultatą;
  • Visuomet turėkite 101 argumentą, kodėl to norit, kodėl to reikia. Tik taip įtikinsite žmones, kad padėtų jums;
  • Viskas yra įmanoma;
  • Darbą būtina padaryti iki galo;
  • Šventei pinigų nereikia, reikia nuotaikos;
  • Svarbu motyvacija. Tuomet iš bet ko galima padaryti kažką;
  • Jei tavimi pasitiki komanda, jie seks tave visur, neklausdami kodėl;
  • Idėja – kelias į sėkmę;
  • Problema – gyvenimo situacija. Visada yra išeitis;
  • Viskas, ką darote su meile, pavyksta puikiai;
  • Tvarka – būtina;
  • Svarbu – akių kontaktas;
  • Tik rodydami pavyzdį galime perauklėti kitus;
  • Labai svarbu – sauga, pasiskirstymas vaidmenimis, motyvacija, optimizmas, fantazija;
  • Kai ieškote sprendimo, niekada nenuleiskite rankų;
  • „Brainstorm’as“ – padeda net tada, kai nebėra kaip padėti.

Gintarė Petrauskaitė
Visuomet pozityvus ir su šypsena,
Tavo „Kitas variantas“

Susitikimas su Ramūnu Matoniu ir Mindaugu Nefu

Pirmieji šio sezono „Kito varianto” lyderiai – Ramūnas Matonis ir Mindaugas Nefas.

Apie policiją

Ramūnas Matonis – pastaruoju metu daugelio atpažįstamas, nes kiekvieną šeštadienį šoka TV3 televizijos projekte „Šok su manimi“.
Tikslų siekimas Ramūną Matonį atvedė ir į policiją – mėgo sportą, todėl karininko arba policininko specialybės atrodė vienintelės, kur galima studijuoti ir kartu intensyviai sportuoti. Tad po mokyklos pasirinko policijos akademiją. Beje, penkiakovės čempionas Andrejus Zadneprovskis taip pat dirba policijoje, o krepšininkas Ramūnas Šiškauskas mokėsi kartu su Ramūnu Matoniu policijos akademijoje.
Ramūnas savo karjerą pradėjo nuo žemiausio laiptelio – patruliavo gatvėse. Ramūnas mano, jog aukštesnių lygių policijos pareigūnai, kurie yra ir protingesni, ir profesionalesni, turėtų daugiau bendrauti su visuomene, tuomet ir nuomonė apie šią instituciją gerokai pakistų.
Salė išsižiojusi klausėsi Ramūno pasakojimo apie jo darbo metus, praleistus dirbant kalinių priežiūros skyriuje. Tai darbas, kuomet kasdien susiduri su nusikaltėliais, nepasižyminčiais mandagiu elgesiu, ir truputį sužvėrėji, todėl šioms pareigoms reikalinga rotacija.
Šiuo metu Ramūnas Matonis yra Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus laikinasis vadovas, policijos komisaras. Ramūno vadovaujamo skyriaus pagrindinė funkcija – informuoti visuomenę apie policijos veiklą. Ramūnas įsitikinęs, jog 90 % policijoje dirbančių žmonių yra sąžiningi ir atsidavę savo darbui, o likę 10 % uniformuotų nusikaltėlių anksčiau ar vėliau bus išaiškinti.
Susitikimas su Ramūnu virto įdomiu dialogu. Moksleiviai ir savanoriai aktyviai klausinėjo, ar pažeidžia policijos pareigūnas eismo taisykles ir kaip pavyksta išsisukti nuo baudų; kada galima panaudoti šaunamąjį ginklą; kokie privalumai dirbant policijoje; koks efektyviausias būdas sudrausminti nusikaltėlį ir kaip komisaras pradėjo šokti salsą.

Apie patriotiškumą

Šiek tiek santūresnis, tačiau ne ką mažiau apie savo nuveiktus darbus galintis papasakoti Mindaugas Nefas – antrasis susitikimo lyderis. Pokalbį Mindaugas pradėjo paklausdamas susirinkusiųjų, ar jie žino, kad šiuose ISM universiteto rūmuose kadaise buvo įkalintas rašytojas Adomas Mickevičius ir čia sukūrė „Konradą Valenrodą“.

Mindaugas Vilniaus Pedagoginiame universitete apsigynė istorijos bakalaurą, o šiuo metu mokykloje dėsto istoriją ir politologiją. Į Šaulių sąjungą atėjo dar būdamas moksleiviu, paveiktas koviniu filmų ir berniukiškų žaidimų, bet jau po pusmečio suprato, jog vienas iš jo tikslų – savo darbu tarnauti tėvynei. Mindaugas aktyviai veikia šioje organizacijoje, buvo Jaunųjų šaulių vadas, vėliau dirbo Krašto apsaugos ministerijoje Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotoju.
Tačiau patriotu galima būti ir nebūnant šauliu ar policininku. Netgi buvimas šiame susitikime, anot Mindaugo, yra savotiška patriotiškumo išraiška, nes nedaugelis jaunų žmonių šitaip leidžia penktadienio vakarą siekdami sužinoti daugiau. Į klausimą „Kodėl šiandien kariuomenė nėra patriotiška?“ Mindaugas atsako klausimu: „O kodėl ji turi būti patriotiška, jei didžioji dalis visuomenės nėra patriotiška?” Kariuomenė – visuomenės atspindys. Taip pat ir Seimas, ir Vyriausybė ir t.t.
Kitas aspektas, susijęs su patriotiškumu – žmonių emigracija. Analizuodamas istorinius įvykius Mindaugas pastebi, jog ir praeityje daug lietuvių išvykdavo, tarpukariu emigravo tiek pat, kiek ir dabar, ir tik 11% jų sugrįžo į Lietuvą. Istorija linkusi kartotis, tad reikia labai pasistengti, kad mes neišnyktume, o kartu neišnyktų ir mūsų patriotiškumas.
Mindaugas Nefas yra aktyvus lietuvybės propaguotojas, todėl su liūdesiu konstatuoja, jog mūsų šalis vis dar turi didelį nepilnavertiškumo kompleksą. Esame ne ką kvailesni ar mažiau gabūs nei kitų šalių gyventojai, todėl neturėtume vergiškai lankstytis ir vienareikšmiškai priimti ir propaguoti svetimas idėjas. Turėtume aukščiau kelti galvas, nes tikrai turime tam pagrindo.

Viltė Glodenytė
Visuomet pozityvus ir su šypsena,
Tavo „Kitas variantas“

Rodomas puslapis 6 iš 6« Pirmas...23456