Joga – energijos pliūpsnis

Ko gero daugelis mūsų esame girdėję, kad joga balansuoja, grynina ir stiprina žmogaus kūną, protą bei sielą. Jogos pagalba žmogus gali pagerinti sveikatą, kontroliuoti protą ir pasiekti ramybę. Joga neretai laikoma savęs pažinimo būdu, kuris prisideda prie fizinio kūno ir, svarbiausia – dvasios tobulinimo. Joga šiuolaikiniam žmogui, lydimam įtampos kasdieninėse situacijose, padeda atsipalaiduoti, pasisemti naujos energijos.

Šiltą gegužės popietę „Kito varianto“ savanoriai susirinko į jogos užsiėmimą pajausti jos teikiamų privalumų. Patogiai įsitaisę pradžioje atlikome keletą lengvų tempimo pratimų. Užsiėmimo metu buvo paminėta, jog nereikia persistengti. Kur kas svarbiau jausti malonumą bei komfortą, nei peržengti savo fizines galimybes kuo smarkiau įsitempiant.

Atlikome nesudėtingus pratimus. Vienas jų – liemens lenkimas į šonus. Tereikėjo atsistoti tiesiai, suglausti kojas, iškeliant rankas virš galvos taip, kad jos būtų lygiagrečios. Tuomet, nesulenkiant kojų, lėtai pasilenkėme į dešinę pusę ir į kairę.

Vėliau sekė kojų lenkimo į šonus pratimas. Minėtieji pratimai mažina raumenų įtampą, stangrina liemens bei kojų raumenis.

Taip pat užsiėmimo metu buvo akcentuojama „pilno“ kvėpavimo svarba. „Pilnas“ kvėpavimas – tai taisyklingas, gilus, ramus kvėpavimas. Jis atliekamas taip: atsistojame tiesiai, nuleidžiame rankas į šonus ir pro nosį iškvepiame visą orą. Po iškvėpimo seka lėtas įkvėpimas (taip pat pro nosį), tuo pat metu keliant rankas aukštyn.

Mokėmės atpalaiduoti kūną, susikaupti. Ne kartą užmerkę akis mintis kreipėme į atitinkamas kūno dalis, savo kvėpavimą.

Vėliau atsigulę ant kilimėlių užsiklojome pledais ir pasinėrėme į „gongų maudynes“, dar vadinamas „gongų jūros meditacija“. Užsiėmimą vedęs Vyrenijus mušė gongą. Gongo garsas kiekvienam iš mūsų skambėjo skirtingai, primindamas jūros ošimą ar nuklaidindamas toliau nuo realybės. Pasinėrę į „gongų jūrą“ praradome laiko nuovoką. Ši garsų terapija maloniai atpalaidavo smegenis, dalį iš mūsų privertė net snūstelėti.

Užsiėmimo pabaigoje buvome maloniai nustebinti ir pavaišinti garuojančia arbata. Iš jogos centro iškeliavome atsipalaidavę, pailsėję, kupini pozityvumo.

Edita Greičiūtė

Visuomet pozityvus ir su šypsena

Tavo „Kitas variantas“

„Kito varianto“ moksleivis Andrius Šironas ir jo sėkmės kelias laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“

Kalbėjomės su „Kito varianto“ moksleiviu Andriumi Šironu, kuris sėkmingai dalyvauja LRT laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Apie tai, kaip jam kilo mintis dalyvauti, apie sunkumus, sėkmės kelią skaitykite toliau.

KV: Andriau, sveikiname tave sėkmingai žygiuojant projekto finalo link. Papasakok plačiau apie projektą? Kas paskatino dalyvauti jame?

Andrius: Visų pirma, prisijungti prie projekto man pasirodė visai nesudėtinga. Užpildęs anketą internete po kurio laiko sulaukiau skambučio ir, regis, penkiolikos klausimų, į kuriuos turėjau čia pat atsakyti (kiek pavyko suskaičiuoti, į kokius penkis klausimus atsakiau neteisingai). Dar po kelių savaičių gavau žinią, jog esu pakviestas į filmavimą. Pildydamas anketą visiškai nieko nesitikėjau. Buvau net pamiršęs, jog dalyvauju.

Toliau filmavimai. Po pirmojo trijų su puse valandos trukmės filmavimo šiek tiek susvyravo svajonė suvaidinti filme – tikrai vargina. Tačiau nuotaika ir, svarbiausia, laimėjimas viską atperka. Naujos patirties tikrai daug: makiažas, nuotoliniai mikrofonai, kadrų kartojimas, patirtis užkulisiuose, prodiuserių instruktažai, reportažo bendra kūryba. Deja, labai ryškiai jaučiama televizijos galia – tai, kas jiems nepalanku, niekada nepasakoma ir neparodoma, dažnai taip iškreipiama realybė, o žiūrovai mato juk būtent tai, kas rodoma, užkulisiuose dalyvauja minimumas.
Dalyvauti laidoje paskatino smalsumas ir sena svajonė (užgimusi dar kai rodydavo „Šeši nuliai – milijonas“) sudalyvauti žinių viktorinoje. Iš kažkokių žmonių paskatų sudalyvauti nepamenu.

KV: Kas buvo sunkiausia dalyvaujant? Kodėl?

Andrius: Gal kiek ir keistoka, tačiau didelių sunkumų dalyvaujant nebuvo. Sudėtingiausia turbūt rišliai ir logiškai pasakyti tai, ką nori pasakyti (tai galbūt jaudulio ar nepatyrimo rezultatas). Man asmeniškai buvo labai sunku išstovėti filmavimus, nes turiu problemų su nugara. Na ir pagrindinis sunkumas – šukuosena!

KV: Kaip sekasi pačiame projekte?

Andrius: Sėkmė čia visai vykusiai pavartotas žodis. Iš tiesų sekėsi: pirmoje laidoje, pusfinalyje – nugalėjau. Po savaitės sužinojau, jog esu pakviestas specialiai saugiam eismui skirtos laidos filmavimui, nes pirmoje laidoje atsakiau į saugaus eismo klausimą. O galutinė dalyvavimo sėkmė paaiškės kitą savaitę, kai žaisime finalą (jūs viską sužinosite maždaug mėnesio).
Mintis, kad tave matys per nacionalinę televiziją, nors tai ir ne pirmas kartas, tikrai jaudina. Mane apie tai rašant, kalbant, netgi tik galvojant, apima toks jaudulys, kaip auditorijai eiles deklamuojant. Bet tai geras jausmas.
P.S. Filmavimų metu jaudulio, regis, visai nejaučiau, o gal jis toks didelis, kad net nebetelpa manyje.

KV: Ačiū, Andriau, už nuoširdžius atsakymus ir žinoma linkime sėkmės tolesniame etape.

Dešimtyje Lietuvos mokyklų – nauja verslumo ugdymo programa

2011 m. balandžio 11 d., Vilnius. Dešimtyje Lietuvos mokyklų pradedama diegti nauja verslumo ugdymo programa „TOC for Education“. Ji leis moksleiviams ir mokytojams apie verslumą pradėti kalbėti naujai, įtraukti iki šiol nenaudotas priemones ir ugdymo būdus. ES lėšomis finansuojamo projekto tikslas – verslumo  ugdymo  modelio „TOC for Education“ (angl.Theory of Constraints for Education), skatinančio netradicines ugdymo formas, integravimas į bendrojo lavinimo programas vykdančias mokyklas. Projektu siekiama mokytojams, mokiniams, švietimo sistemos dalyviams, tėvams ir nevyriausybinių organizacijų atstovams suteikti žinių apie inovatyvių verslumo metodų švietimo sistemoje taikymą. Projekto metu bus parengtos verslumo ugdymo kvalifikacijos tobulinimo programos, didinama verslumo ugdymo konsultantų kvalifikacija, pedagogai mokomi integruoti verslumą į formalųjį ir neformalųjį  ugdymą.

Verslumo ugdymo svarba pabrėžiama ir Lietuvos, ir ES švietimo sistemos vystymo dokumentuose. Išskiriama itin aktuali švietimo sistemos problema – daugelio dirbančių pedagogų išsilavinimo rinkos ekonomikos srityje trūkumas. Todėl siekiama sudaryti galimybes visiems mokyklose dirbantiems mokytojams praplėsti savo kompetenciją. Pedagogai įgis žinių apie rinkos ekonomikos pagrindus, susipažins su inovatyviomis metodikomis, jų taikymu ekonomikos ir kitų dalykų pamokose.

Projekte dalyvauja 10 Lietuvos mokyklų: Saulės privati vidurinė mokykla (Vilnius), Kovo 11-osios vidurinė mokykla (Kaunas), Žemynos gimnazija (Klaipėda), Juliaus Janonio gimnazija (Šiauliai), Juozo Balčikonio gimnazija (Panevėžys), Sūduvos gimnazija (Marijampolė), Tytuvėnų gimnazija (Kelmė), Martyno Mažvydo pagrindinė mokykla (Tauragė), Veisiejų vidurinė mokykla (Lazdijai), Atžalyno vidurinė mokykla (Telšiai). Projektą įgyvendina Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija kartu su partneriais: VšĮ „Socialinės gerovės projekcija“, Vilniaus pedagoginiu universitetu, VšĮ „Kitas variantas“ ir VšĮ „Utenos verslo informacijos centras“.

Pirmasis projekto seminarų ciklas „Lyderių („trenerių“) pagal sukurtą metodiką mokymai“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje prasideda jau balandžio 18 dieną. Jų metu darbui su tikslinėmis projekto grupėmis ( mokiniais, tėvais, mokytojais, jaunimo organizacijų nariais) bus ruošiami „koučeriai“ (iš angl. coaching). Dalyviai bus supažindinti su „TOC for education“ metodikos teoriniais ir praktiniais aspektais, įgis pedagoginių ir socialinių kompetencijų bei praktinių žinių apie inovatyvių ugdymo priemonių taikymą švietimo procese. Mokymus baigę asmenys ne tik gaus specialius pažymėjimus, bet galės vesti užsiėmimus tikslinei projekto auditorijai.

Projekto „TOC for education“ metodikos taikymas bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenėms per netradicines ugdymo formas“ vykdomas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos uždavinio „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“. ES finansavimo ir administravimo sutartis pasirašyta 2010 m. lapkričio 25 d., projekto vertė – 896,3 tūkst. Lt (paramos suma iš viso – 867,5 tūkst. Lt). Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 24 mėn.

„Kito varianto“ savanoriai mokosi šiuolaikiškai šokti

Paskutinio kovo sekmadienio popietę Kito Varianto savanoriai dalyvavo šiuolaikinio šokio pamokoje. Likus keletui minučių iki užsiėmimo pradžios organizatoriai buvo pradėję nerimauti, kad naktį prieš renginį pasukta laikrodžio rodyklė ir neįprasta jo vieta gali sukliudyti visiems užsiregistravusiems laiku susiburti. Nepaisant visų būgštavimų, dalyviai susirinko ir pamoka prasidėjo laiku.

Pamoką vedė choreografė, šokėja, aktorė ir šiuolaikinio šokio laboratorijos „Baltas vėjas“ vadovė Jekaterina Deineko. Pasak lektorės, pradedant mokytis šiuolaikinio šokio pirmiausia būtinas visiškas laisvumas, taisyklingas kvėpavimas. To mokėsi ir Kito varianto nariai: jie stengėsi pajausti savo kūną, leisti jam nevaržomai judėti. Pradžiai atliekami atpalaidavimo pratimai vėliau peraugo į sudėtingesnius šokio judesius, o mokantis taisyklingai kvėpuoti teko gilintis ne tik į savo vidinę būseną, bet ir įsijausti į kitus dalyvius, stengtis susitapatinti su jais. Aptariant pamoką kiekvienas iš susirinkusių keliais žodžiais apibūdino savo būseną žodžiais: „gera“, „šilta“, „malonu“.

Į šiuolaikinio šokio pamoką atvyko aktyviausi Kito varianto lektorių, renginių organizavimo, viešųjų ryšių komandų nariai. Ateityje tikimės renginiuose pamatyti savanorių ir iš kitų komandų.

 

Alina Žilinaitė

Visuomet pozityvus ir su šypsena

Tavo „Kitas variantas“

„Kito varianto“ savanoriai šokio terapijos apsupty

Ar esi kada buvęs šokio terapijoje? „Kito varianto“ savanoriai turėjo unikalią galimybę išbandyti, kas tai yra. Sigita, kuri vedė šį užsiėmimą, šokio terapiją apibūdino kaip žmogaus darbą su savimi, taikant įvairius šokio judesius. Taip yra lavinami bendravimo įgūdžiai, šalinama įtampa. Be to, stebint šokio judesius galima spręsti apie šokančiojo emocinę būseną ir charakterio ypatumus.

Viskas prasidėjo nuo sveikinimosi. Dalyviai turėjo vienas į kitą atsisukti nugaromis ir pasilenkti, tuomet susikibti rankomis ir „pasilabinti“.

Toliau – „būgnelis“. Reikėjo pasiskirstyti poromis – vienam tapti būgneliu, o kitam būgnininku. Kitas pratimas skatino dalyvius įsiklausyti į vidinę būseną, į emocijas judant pagal muziką užmerktomis akimis. Kiekvienas ieškojo sau tinkamiausio judesio, o pasibaigus pratimui šokėjai pristatė savo judesį ir aptarė, ką jis galėtų simbolizuoti.

Pratimas, kuris dalyvius visiškai atpalaidavo buvo „šešėlis“, kurio esmė – sekti ir atkartoti savo partnerio judesius.

Paskutinis terapijos pratimas – penki ritmai (penkios gyvenimo energijos):

  • Moteriškos energijos – dominuoja banguoti klubų bei rankų judesiai;
  • Vyriškos energijos – kampuoti, griežti, užbaigti judesiai;
  • Chaoso – išsikratymas, išsipurtymas, „vadžių atleidimas“;
  • Lyriškas – vyrauja pavasariška, įsimylėjėlių nuotaika;
  • Ramybės – viskas sulėtėja, įsivyrauja tyla.

Visi judesiai atliekami užsimerkus, bet susidūrimų pavyko išvengti! Gal dėl to, kad atlikdami pratimus dalyviai įsiklausė ne tik į save, bet ir į kitus? Gal tai sustiprino jų intuiciją?

 

Gintarė Petrauskaitė

Visuomet pozityvus ir su šypsena,

Tavo „Kitas variantas“

Rodomas puslapis 4 iš 6« Pirmas...23456