KITO VARIANTO veiklos pristatymas

KITO VARIANTO veiklos pristatymas

Jaukūs pokalbiai, organiška atmosfera, motyvacija bei įkvėpimas ir sėkmės formulė. Pirmieji įspūdžiai po pažinties su „Kitu variantu“ gruodžio 9-osios vakarą. Jaukios, dinamiškos diskusijos bei organizacijos įkūrėjo, vadovo Tomo Kaulinsko kalba su kūrybingu vizualumo prieskoniu. Tokie pirmieji įspūdžiai neleidžia vakaro pavadinti tiesiog pristatymu. Sėkmės formulės teorijos, jaunųjų protų perspektyvos šiuolaikinėje visuomenėje, švietimo sistemos modeliai – šiomis temomis kalbame retai ir su menku entuziazmu, tačiau šios kelios valandos jaukiame rate su gausybe bendraminčių neprailgo ir suteikė daug peno apmąstymams. Ar žinojote, kad šiandieninės švietimo sistemos griaučiai nėra pakitę jau bene 100 metų? Ar numanėt, jog 75 % moksleivių nežino, ką veiks baigę mokyklą, o 50 % studentų gavę diplomus tiesiog neranda darbo?

V.E. Čeningas yra pasakęs: „tikslo atkakliai siekiantis žmogus atranda priemonių, o jei negali jų rasti – susikuria.“ Ši sentencija gali apibūdinti antrąjį vakaro oratorių – buvusį „Kito varianto“ moksleivį, iliuzionistą Roką. Baigęs mokymus Lentvaryje, 22 metų vaikinas užbūrė savo pasakojimais apie nuostabias keliones, įkvepiantį pokalbį su A. Zuoku bei nustebino susirinkusius keletu žaismingų triukų. Neblėstanti šypsena vaikino veide – tai laiko skyrimo idėjoms, o ne sėkmingumo jausmui, rezultatas.

„Kitas variantas“ garsėjantis savo unikalia mokymų metodika, taip pat išsiskiria kūrybiškumo nestokojančiu kolektyvu, todėl šio susibūrimo metu kepurė buvo nukelta mentoriams bei gausiam savanorių būriui. Būtent jie suformavo „Kitą variantą“ tokį, koks jis yra šiandien – laisva, drąsi ir mąstanti socialinės infrastruktūros dalis, naujai kartai kurianti vis ryškesnį, dinamiškesnį ateities paveikslą.

Aistė Semėnaitė

Visuomet pozityvus ir su šypsena,

Tavo „Kitas variantas”

Pasitikėjimas savimi arba kelios gudrybės

Pasitikėjimas savimi arba kelios gudrybės

Pasitikėjimas savimi – tai trapus, asmeninio įdirbio reikalaujantis bruožas. Jį įvaldžius, pasitikėjimas tampa nepakeičiamas kaip antroji oda, ir nebereikia butaforinės kaukės, slepiančios tikrąją vidinę kibirkštėlę.

„Būk savimi – visi kiti jau užimti“ – teigė garsus airių kilmės dramaturgas Oskaras Vaildas.

Mūsų galvose nuolat verda milijonai minčių, o klausimų bei prielaidų kyla dar daugiau. Pasirinkimas – prigimtinė mūsų teisė. Pasirinkti, kas teisinga, o kas ne – tai mūsų individualios asmenybės sprendimas. Unikalumas, kaip ir pasitikėjimas savimi, turi būti tobulinamas. Tik eidami šiuo keliu galime susikurti geriausią savo paties versiją.

Esminis faktorius – tai žmogus, kuris pasitiki savimi, problemose mato galimybes, o ne problemas galimybėse. Atrodo lengva dėstyti šias savaime suprantamas dogmas, tačiau praktikoje dažnas tiesiog pasislepiame po kauke, varžančia mūsų pasirinkimų bei galimybių įvairovę: „aš to nesugebėsiu, todėl to ir nesiimsiu“. Neigiamų dalykų hiperbolizavimas (įsivaizduojame juos didesnius nei yra) bei „juodų akinių“ sindromas (aš nieko nematau ir manęs nieks nemato) – lyg didelė raudona plyta gyvenimo kelyje.

Atsakymo, kaip išmokti pasitikėti savimi, laimės sausainėlyje nerasime, bet galime pasinaudoti keletu visai paprastų, tačiau stebėtinai veiksmingų pratimų. Pasitikėjimas savimi – galia, sklindanti iš mūsų vidaus, tad pirmas žingsnis – kalbėjimasis su savimi. Gali atrodyti keista, bet savianalizė yra šios galios pamatas. Pasak žymaus amerikiečių oratoriaus Styvo Pavlino, vienas pirmųjų žingsnių, tai filmo siužeto kūrimas Jūsų vaizduotėje. Tiesiog užsimerkite ir įsivaizduokite keblią situaciją, kurioje elgiatės užtikrintai. Dar vienas drastiškumo nereikalaujantis žingsnis atsiskleidžia elementariausioje buitinėje praktikoje – jei sėdite nepatogiai, tiesiog pakeiskite padėtį, jei norite stiklinės sulčių – pasiimkite. Nevaržykite savęs siaurais komforto rėmais ir žemais standartais. Kitas žingsnis – savęs apdovanojimas. Ar tam reikia ypatingų progų ar situacijų? Ne! Jei šiandien peržengėte nors ir patį mažiausią savosios komforto zonos barjerą, leiskite sau tai, ko galbūt labai norėjote, tačiau nedrįsote. Už sienos, ties kuria slepiatės, glūdi įkvėpimas. Tai paskutinysis nežinomasis šioje painioje pasitikėjimo lygtyje. Ir visai nesvarbu, ar tai sportas, menas ar kulinarija. Griuvus sienai, Jūsų niekas nebestabdo. Leiskite sau tai pajusti ir gilumoje gęstanti kibirkštėlė virs susižavėjimą keliančia kaitria liepsna, kasdien Jus užkuriančia vis naujiems iššūkiams.

 

Aistė Semėnaitė

Visuomet pozityvus ir su šypsena,

Tavo „Kitas variantas”

Komforto zona. Kas tai ir kodėl verta elgtis neįprastai?

Komforto zona. Kas tai ir kodėl verta elgtis neįprastai?

Ar esi bent kartą gyvenime tyčia sprendęs kontrolinį taip, kad gautum dvejetą (tai yra, sąmoningai žymėjai neteisingus atsakymus)? Turbūt ne. Juk visada norisi parašyti taip, kad būtum geriausias klasėje, tiesa? Taip jau yra, kad mes nuo mažens esame pratinami būti ‘iausi’ – gražiausi, linksmiausi, protingiausi ir kiek tik įmanoma geriausi. Būtent dėl to mes ir renkamės arba patys kuriame situacijas, kuriose atsiskleistumėme kaip geriausi arba bent jau nepasirodytume blogi.

Be to, ar pastebėjai, kad nuolat elgiesi panašiai ir renkiesi tai, kas tau yra pažįstama (mėgstamiausias maistas, batai, kelias į mokyklą, žmonės, su kuriais pietauji)? Ir ką tai turi bendro su komforto zona? Ogi tai ir yra tavo komforto zona – visi pasirinkimai, kurie tau jau pažįstami, dalykai, kuriuos tu net nemirktelėjęs renkiesi, ir situacijos, kada tu jautiesi patogiai. Ar tai yra blogai? Aišku, kad ne. Žmonės tokie sutvėrimai, kurie tai, kas pažįstama, vertina kaip saugų ir teisingą elgesį. Vienintelė problema ta, jog nuolat būdami savo komforto zonoje (rinkdamiesi žinomus kelius), mes labai save nuskriaudžiame.

Ar esi kada nors pagalvojęs, kad galbūt norėtum išmokti važinėti riedlente arba užkalbinti tą dailutę mergaitę, tačiau taip niekad ir neišdrįsai to padaryti? Na štai, tu esi savo komforto zonoje. Mes visi bijome to, ko nežinome, arba įtariame, kad gali ištikti nesėkmė. Ir visai be reikalo, nes kol nepabandysi, nesužinosi, ar gali tapti pačiu kiečiausiu riedlentininku, arba įsitikinti, kad ta mergaitė labai draugiška ir mielai nueis su tavimi į pasimatymą. Aišku, gali būti, kad įvykiai pakryps kitokia linkme, nei tu įsivaizdavai. Na, ir kas? Tu metei iššūkį sau, o tai yra labai gerai. Kol neišdrįsi, nesužinosi, be to visada galėsi bandyti dar kartą arba atrasti ką nors naujo. Prisimink šias dvi sparnuotas frazes “Kas nerizikuoja, tas negeria šampano” ir “Tas, kas nepabando, iškart pralaimi”. Pabandyk pamiršti savo baimes ar nedrąsumą, kaip nors kitaip pasielgti, surizikuok ir būsi maloniai nustebintas, koks pasaulis gali būti įdomus. Esi pasirengęs? Mesk iššūkį sau, čiupk rašiklį, popieriaus lapą ir susirašyk, ką norėtum išbandyti, bet vis nedrįsti. Pagalvok, kas tave stabdo, ką tu prarandi ir ką galėtum laimėti pabandęs. Aukštyn nosį, nusišypsok sau ir pirmyn! Sėkmės!

Eglė Aleknaitė

Visuomet pozityvus ir su šypsena,

Tavo „Kitas variantas”

Potencialai be kaukių – KITAS VARIANTAS

Potencialai be kaukių – KITAS VARIANTAS

„Duok žmogui kaukę ir jis tau pasakys tiesą“, teigė airis Oskaras Vaildas (Oscar Wilde), gimęs ir gyvenęs stereotipų bei konservatyvumo amžiuje, kur minties laisvė, kaip saviraiškos forma, buvo mažų mažiausiai laikoma neadekvačiu elgesiu. Tačiau šiandienos paveikslas keičiasi – visuomenė žengia vis didesnius žingsnius intelektinės evoliucijos kelyje, kur jaunam žmogui nepakanka dailių pieštukų, sąsiuvinių ir kuprinės ant pečių. Šių dienų jaunuolis savo žingeidumu bei galimybių potencialu jau yra sugriovęs ne vieną konservatyvumo šabloną.

Savaime suprantama, jog jaunosios kartos akyse matoma „ugnelė“ nekurstoma gali virsti blėstančiu rūku. Šiandien dar nemažai moksleivių nežino, ką veiks baigę mokyklas. Kodėl? Tradicinę švietimo sistemą galima apibūdinti monotonišku peizažu: tamsi klasės lenta, suolų eilės su mokiniais ir mokytoju priešaky. Matyt, tai pirmasis atspindys, iškilęs vaizduotėje, bet ar yra KITAS VARIANTAS?

Formuojantis naujai, visapusiškai, interaktyviai visuomenei iškyla nauja alternatyva – neformalus ugdymas. Dauguma apie jį yra girdėję, tačiau ar suprantame, kas jis yra? Šios alternatyvos praktikoje svarbu ne tai, kaip įvardijami tam tikri dalykai, bet tai, kas vyksta iš tikrųjų. Neformalus ugdymas jaunam žmogui suteikia savąją erdvę, kurioje jis, nebijodamas aplinkos poveikio, gali išbandyti save. Suprantama, jog ši veikla išugdė ne vieną ir ne dvi pasisekimo sulaukusias, laisvas, drąsias, mąstančias asmenybes.

Lietuvoje gausu organizacijų, kurių pagrindinis tikslas yra neformalus jaunimo ugdymas, tad kaip nepasiklysti šioje galybėje ir atrasti geriausią variantą? „KITAS VARIANTAS“ – savanorišku pagrindu veikianti neformalaus ugdymo organizacija, vienintelė Lietuvoje jau šešerius metus rengianti NEMOKAMUS tęstinius mokymus 14 – 19 metų moksleiviams. Bendradarbiavimas, svajonės, kūrybiškumas, susikaupimas – tai tik kelio pradžia, kurio pabaigoje moksleivis nebėra statistinis vienetas, nežinantis savo tikslų. Penkių etapų mokymų programa, trunkanti nuo 1 iki 1,5 metų, tai variantas, kurį pasirinkęs jaunas žmogus tampa pilnaverte ASMENYBE.

Aistė Semėnaitė

VšĮ KITAS VARIANTAS

KITO VARIANTO savanorių suvažiavimas: kas vyko Aukštam dvarely

KITO VARIANTO savanorių suvažiavimas: kas vyko Aukštam dvarely

Yra metuose toks stebuklingas metas, kai žvėrys žmonių balsais prabyla, vanduo vynu virsta ir daugybė kitų įvairių monų vyksta.

Bet ne apie tai aš noriu paporint šiame pasakojime. O apie kitus įstabius dalykus, kurie vyko Aukštam dvarely. Kur tikosi Vilniai, Kaunai ir Ne-Kaunai. Taigi nuo pradžių papasakosiu viską.

Šaltą žiemos dieną atvykom į dvarelį. Pasitiko kaip ponus – šiltai pakavojo, valgyt ir gerti davė.
Na ir kaip gi ponulių ir damelių sueiga be medžioklės. Bet klausykite, keisti dalykai čia pradėjo darytis. Davė sąrašą trofėjų and popieruko ir griežtai liepė visus nupaveiksluoti. Pamintyjau, kad keista čia medžioklė randasi. O jau kokių dyvų tam sąraše būta: ir ugnį atrasti reikėjo, ir Olimpo dievus nupaveiksluoti, ir Titaniką su visais jo griekais išgelbėti. Bet žmonės, žinokitės, ir išradingumo mūsų ponulių būta, jau tiek visko pripaveikslavo, o geriausi medžiotojai ne tik didelei garbei liko, bet ir po gerą dovaną gavo.

Ir kaip gi balius be žaidimų. Tik keistą žemaitišką pavadinimą visam tam davė – „Tym buldingas”. No bet smagu buvo. Ir minkles mynėm, ir akmenis skaičiavom, ir vandenį ant marškinių nešiojom. Trumpai drūtai – smagu buvo. O ir pažįstami geriau patapom. O jau linksmybės kokios po to kilo – tai net sunku žodžiais nusakyti.

Kaip gerai ir aš ten buvau, alų midų gėriau per barzdą varvėjo, nieko burnoj neturėjau.

Rodomas puslapis 2 iš 612345...Paskutinis »