Perduok gerumą kitam, tik ne man

Perduok gerumą kitam, tik ne man

Aš nekenčiu Kalėdų! Nekenčiu švenčių!

Negaliu pakęsti, kai prieššventinė makalynė prasideda dar rudenį. Nekenčiu, kai jau nuo lapkričio pradžios man siūlo, bruka, rekomenduoja, akcijomis dalina įvairią kalėdinę atributiką – dovanėles, girliandas, pasiūlymus – geriausius, paskutiniausius, superiniausius. Net vaikai stebisi – o kodėl jau papuošta? Juk dar ne Kalėdos. O aš stebiuosi – negi supermašina ar tobula buitinė technika išgelbės mano Kalėdas?

Negaliu pakęsti to perdėto noro įsiteikti, pasirūpinti prabangiomis, bet nereikalingomis dovanomis kartu su pigiomis dekoracijomis ir blizgučiais per kalėdinius vakarėlius ir kuo gausiau. Tokia greito vartojimo kultūra – suvartojau, išmečiau, ir vėl nuo pradžių.

Negaliu pakęsti nuolatinio vaikų zyzimo – noriu, noriu, noriu, duok, duok, duok – dabar!!!

Vieną dieną bandžiau mažiesiems savo drakoniukams paaiškinti, kad Kalėdų senelis šiemet neateis, nes neturi pinigų dovanoms. Gavau paprastą atsakymą, ir gana logišką – „taigi Kalėdų senelis pats dovanas daro, jam pinigų nereikia“. Negali pykti, žinoma, kai vaikai tiki kažkuo, ir kai ne viskas pinigais matuojama.

Man patinka, kai mažas pipiras klausia tėvų: „o šitas Kalėdų senelis parduotuvėje tikras, ar ne?“, ir pats atsako: „čia tikriausiai tik žmogus persirengęs seneliu, juk dar ne Kalėdos“.  Arba „ O kaip senelis įeina į namus? Turi stebuklingą raktą, kuriuo visos durų spynos atsirakina? O kur jo ratai? Kai buvo atėjęs, nemačiau.“  „O Kalėdų seneliai iš kur atsiranda? Jie būna maži berniukai, po to užaugę pasirenka būti Kalėdų seneliais?“ Nuostabi vaikiška logika, – juk mažųjų daug, tai ir senelio reikia ne vieno, kad pas visus suspėtų, be to, tai puiki profesija – nešti džiaugsmą.

Tad kita vertus – šventės idėja puiki. Tikrai norisi pradžiuginti visus, ne tik pačius artimiausius, bet ir tuos, su kuriais tik pasilabini. Smagu ir gražu nudžiuginti, ypač tuos, kurie nesitiki. Vakare su arbatos puodeliu žiūrėdama į savo drąsuolį kėkštą, pagalvojau – juk tikrai būtų gera padaryti net visuotinę ugdymo įstaigos ar aplinkinių namų gyventojų šventę, tokią, kurioje visi juokiasi, bendrauja. Tai graži idėja, tačiau  galbūt tinkama tik utopinėje visuomenėje.

Dar negaliu pakęsti nuolatinio reikalavimo: „aukok, aukok, aukok, duok, duok, duok, daugiau“. Mane net nupurto. Turėčiau suprasti, kad to reikia, kad kartais būtina kasnį nuo savęs nutraukti ir duoti tam, kam jis reikalingas labiau.  Bet to reikia kasdien, ne tik per šventes! Man bjauru, kai priverstinai paduodamas lapelis su sąrašu įeinant į parduotuvę – nuperki, atiduodi, tik iš pareigos, be gėrio ir šilumo palinkėjimo – o paskui skaitai, kad to maisto nereikia, jis sugenda neišdalintas. Koks tikslas? Šventinis pliusas?

Su malonumu aukoju laiką, pateikdama informaciją, ieškodama motyvacijos, ir mėgindama įpūsti nors gramą šilumos tiems, kam sunku susitvarkyti su pirmaisiais žingsniais į suaugusių pasaulį – vaikams ir paaugliams. Pati didžiausia mano dovana yra laikas, dėmesys be reikalavimo, tiesiog matant, kur ir kam reikia padėti, ir taip kasdien.  Man nuostabu matyti, kai žmogus nušvinta, jei jam nusišypsau, pakalbinu, išklausau,  – nereikia už kitus spręsti problemų,  bet kartais nuoširdus dėmesys – tobuliausia pagalba.

Pareigingai duodu kraują, norėčiau tai daryti dažniau, tačiau organizmas turi atkurti prarastą. Žinau, kad ši mano auka panaudojama ir tikrai tikrai reikalinga. Kažkurią dieną pamačiau pasiūlymą eiti savanoriauti į vaikų namus – tikrai graži idėja ir ne kalėdinė – tiems mažiems stebuklams reikalinga kasdienė šiluma, taip pat būtina, kad kas nors pasirūpintų pirminiais jų poreikiais, pakalbintų, nusišysotų.

Žaviuosi, kai ligoninės vaikų skyriuje seselės su begaline šiluma rūpinasi ir lepina mažus sergančius našlaičius. Žaviuosi sanatorijose mamų pasiaukojimu, kai pačios būdamos išsekusios, stengiasi pagerinti gyvenimą savo neįgaliems vaikams. Ir tai vyksta ne tik sanatorijoje – jos tai daro kasdien. Pamiršusios save, be poilsio, be išeiginių dienų ir švenčių.

Vis dar nekenčiu priverstinio giminių susiėjimo, dirbtinių šypsenų, laiko gaišimo prie stalo.

Primiršome kas yra Kalėdos. Kam jos. Kodėl jas švenčiame. Juk tai susikaupimo ir džiaugsmo metas, naujos vilties ir gamtos atsikūrimo laikas. Laikas patikrinti išrašytas ir gautas metų sąskaitas, metas suvesti balansą su savimi – savo poelgiais, norais.  Norėtųsi atsipalaiduoti, susikaupti, pamedituoti, susivokti. Skirti laiką ramiai pabūti su pačiais mylimiausiais, nes jie visus metus būna nuskriausti – nuolat jiems kartojame „palauk, vėliau, ne dabar“. Sau irgi taip kartojame – dar ne, kada nors. Juk tai puikus metas apsidairyti, pažvelgti pro kalėdinių girliandų mirgėjimą į žvaigždėtą dangų, paklausti savęs „ar esu laimingas?“ Jei ne, bandyti įsiklausyti, ko trūksta iki laimės, ir tuo keliu eiti, ar mėginti jį rasti. Jei atsakymas teigiamas – pasistengti pradžiuginti nors vieną esantį šalia. Kad būtų lyg žaidimas vaikystėje – „perduok kitam, tik ne man“.  Štai tokių norėčiau švenčių, ir netgi ne švenčių, o kiekvienos dienos –  perduok gerumą kitam tik ne man.

Taigi, aš nekenčiu švenčių. Stengiuosi kiekvieną dieną dalintis gerumu ir nuotaika. O jūs?

 

Rasa Ladygaitė,

VšĮ, KITAS VARIANTAS

Šiuolaikinis jaunuolis – šiurkštus stačiokas ar meniškas mąstytojas?

Šiuolaikinis jaunuolis – šiurkštus stačiokas ar meniškas mąstytojas?

Dažnai tenka išgirsti nuomonių, kad dabartinis jaunimas – siekių neturinčios asmenybės, norinčios gauti viską iš karto. Bet ar tikrai galime taip apibendrinti ir surikiuoti visus pagal vieną standartą? O ką, jei iš tiesų, šiandienos jaunas žmogus – kūrybingas individualistas, trokštantis gerai pažinti save? Apie stereotipus, baimių nugalėjimą ir savo siekius kalba organizacijos KITAS VARIANTAS vienas iš „Susitikimų su lyderiais” dalyvių, populiarus tarp jaunimo video kūrėjas iš Kauno – Omantas Jokubaitis.

 

Savęs atradimas

Kaip dažnai visuomenės esame mokomi bėgti nuo savęs? Kiek kartų mokykloje išgirstame žodžius apie matematikos ar anglų kalbos žinių būtinybę, tačiau kaip dažnai nutylima apie savęs pažinimą? Tai jokiu būdu nėra akmuo į mokyklų daržą, tiesiog akivaizdus pavyzdys, kad jaunas žmogus privalo daug nuveikti vien tam, kad išsiaiškintų, ko nori gyvenime. Omantas Jokubaitis savo mokyklos metus prisimena taip: „Buvau labai meniškas, muzikos pamokose dainuodavau su mergaitėmis, nes berniukai jų nelankė.“ Pašaukimas menui niekur nedingo, tačiau priimti save tikrą, be kaukių, nebuvo lengva. Sunkumų kėlė standartinio mąstymo vaikai, nenorintys išsiskirti iš minios. Gal todėl Omantas ir šiandien užsukęs į mokyklą sako matantis, kad labai daug jaunų žmonių nori pripažinimo: „Jie nori palaikymo iš aplinkos. Tai yra blogai. Labai daug žmonių daro tą patį ką ir visi – rengiasi taip pat, elgiasi taip pat, siekia to paties. „Gal čia ir slypi didžiausia jaunimo problema – baimė būti kitokiu, nesaugumo jausmas einant savo, o ne visų pramintu keliu?

Svarbiausia – daryti

Dažnas jaunuolis, matyt, susiduria su vidiniu konfliktu – eiti ten, kur šaukia vidiniai poreikiai, ar rinktis tą kryptį, kaip ir visi, kad netektų patirti bendraamžių nesupratimo? Kitas vertus, juk kiekvienas esame asmenybės, mums svarbu atskleisti save, jausti, jog esame priimami tokie, kokie esame iš tikrųjų. Tad kaip nugalėti tą baimę? Į šį klausimą paprastai atsakė Omantas: „Tiesiog daryti. Reikia tiesiog daryti, bandyti, apsiprasti, lipti truputį po truputį per save. Reikia bandyti. Jeigu nori, Tu turi daryti.“ Ir čia puikiai tinka jo paties pavyzdys: Senojo Kauno projektas, vykdomas Facebook erdvėje. Šis projektas gimė spontaniškai, iš noro tiesiog žmonėms priminti apie nostalgiškus senus Kauno laikus. Omantas rinko nuotraukas, jas publikavo ir vis dar publikuoja Facebook puslapyje. Štai čia ir pasitvirtina jo mintis, kad reikia tiesiog imti ir daryti. Kito kelio savo tikslams pasiekti tiesiog nėra.

Autoritetų svarba

Pokalbio metu jaunasis video kūrėjas ne kartą pabrėžia, kad ieškant savęs labai svarbu turėti gerą pavyzdį, į kurį galėtum lygiuotis. Pačiam Omantui tai – krikšto tėtis. Nuo mažų dienų Omantas labai gerbė krikšto tėčio nuomonę ir didžiuodavosi bei vis dar didžiuojasi gaunamu jo pripažinimu. O paklaustas apie geriausią dieną savo gyvenime, jis nė negalvojęs iš karto atsako: „Kai mama pradėjo žiūrėti mano sukurtus video ir pasakė, kad aš esu juokingas.“ Autoriteto turėjimas svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime, kodėl? „Žmonės auga ir turi lygiuotis į kažką, kad nenuklystų nuo savo kelio.“ Autoritetas vienas svarbiausių dalykų, nes leidžia turėti siekį ir nepalūžti, bandant jį pasivyti.“ – sako Omantas. Kauniečiui didžiausia varomoji jėga yra tėvų palaikymas ir veiklos teikiamos emocijos.

Tad, visgi, ar tikrai šiandienos jaunas žmogus nekantrus, įnoringas maksimalistas? Panašu, kad jis tiesiog visuomenės stereotipų įkalinta ryški asmenybė, dažnai pamirštanti, kaip svarbu pažinti savo troškimus. Omantas Jokubaitis vienas iš tų jaunuolio pavyzdžių, kuriais galima sekti. Tam, kad įgautum drąsos, ryžto ir noro eiti savo keliu, o tada jausti pasididžiavimą savimi ir tą malonų virpulį viduje, pasiekus savus tikslus.

Justina Dagilytė,
Visada pozityvus ir besišypsantis,
Tavo „Kitas Variantas“


Warning: file_exists(): open_basedir restriction in effect. File(/home/geguzine/domains/geguzine.com/public_html/kv/wp-content/uploads/et_temp/Vaida-Trijonytė-683x1024-125995_1080x675.jpg) is not within the allowed path(s): (/home/ledalt/domains/kitasvariantas.lt:/tmp:/usr/share/pear) in /home/ledalt/domains/kitasvariantas.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 1018

Warning: file_exists(): open_basedir restriction in effect. File(/home/geguzine/domains/geguzine.com/public_html/kv/wp-content/uploads/et_temp/Vaida-Trijonytė-683x1024-125995_683x675.jpg) is not within the allowed path(s): (/home/ledalt/domains/kitasvariantas.lt:/tmp:/usr/share/pear) in /home/ledalt/domains/kitasvariantas.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 1039
Vaida Trijonytė

Vaida Trijonytė

VAIDA TRIJONYTĖ

Vaida TrijonytėŠi Kauno mentorė turi verslo administravimo magistro laipsnį ir ko gero yra laimingiausias žmogus pasaulyje, nes dirba mylimiausią darbą mylimiausioje kompanijoje: grupės vadove duomenų apdorojimo centre. Ten Vaida dorojasi su iššūkiais padedama ambicingų ir kūrybingų kolegų. Jos kasdienybėje netrūksta dinamikos ir nuolatinio VALIOS TRIUMFO!

Vaidos požiūris į žinias itin unikalus: jos nuomone, pats žinojimas nėra vertybė tol, kol juo nesidalini su kitais, o kai pasidalini, neįtikėtina matematika!… Vienas plius vienas pasidaro TRYS! Vaidos užmojai KITAME VARIANTE  dar platesni, ir ji norėtų būti grandinėlės 1+1+…+1 dalimi, o tos grandinėlės suma, kaip patys jau suprantate, pagal Vaidos matematiką, labai galingai DIDELĖ!

Vaidą ne plukdo, o tiesiog veža pati gyvenimo tėkmė, ir plūduriuoti nėra kada! Kita vertus, norint pajusti gyvenimo tėkmės džiaugsmą, svarbu nepamiršti ir atsikvėpti, sustoti, pasimėgauti akimirka ir būtinai būtinai ŠVĘSTI SAVO SĖKMES!

Labiausiai Vaida, kaip ir kita Kauno mentorė Vaida (tai bent sutapimai!) didžiuojasi savo mažąja atžala, mokosi iš jos ir žavisi vaikų nuoširdžiu gebėjimu mylėti, bandyti iš naujo, džiaugtis ir drąsiai SVAJOTI!

Su moksleiviai Vaida dalinsis patirtimi, išgyvenimais, mokys(is) realizuoti prigimtinius gebėjimus – atrasti TIKRUOSIUS save!


Warning: file_exists(): open_basedir restriction in effect. File(/home/geguzine/domains/geguzine.com/public_html/kv/wp-content/uploads/et_temp/Rasa-683x1024-111718_1080x675.jpg) is not within the allowed path(s): (/home/ledalt/domains/kitasvariantas.lt:/tmp:/usr/share/pear) in /home/ledalt/domains/kitasvariantas.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 1018

Warning: file_exists(): open_basedir restriction in effect. File(/home/geguzine/domains/geguzine.com/public_html/kv/wp-content/uploads/et_temp/Rasa-683x1024-111718_683x675.jpg) is not within the allowed path(s): (/home/ledalt/domains/kitasvariantas.lt:/tmp:/usr/share/pear) in /home/ledalt/domains/kitasvariantas.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 1039
Rasa Dudėnė

Rasa Dudėnė

RASA DUDĖNĖ

RasaKauno KV mentorė Rasa – chemijos inžinierė, ypač daug išmananti apie maisto priedus. Rasos ilgalaikis tikslas – gilinti žinias savo specialybėje ir nuolat aktyvinti tam reikalingą analitinį mąstymą bei darbštumą. Be meilės šiai veiklai Rasa savo darbų neįsivaizduoja!

KITAME VARIANTE Rasa nori ne tik gauti, bet ir duoti. Taigi KV Rasai duos, o Rasa gaus ir priims puikiausią KV gėrybių komplektėlį – iššūkius, nuostabius žmones, galimybę pažinti save ir ko nors išmokti.

Rasos gyvenimo variklis – geros emocijos, kurių ji prisikrauna būdama su žmonėmis. O dėl žmonių, kurie yra artimiausi, Rasa galėtų iškrėsti net labai drąsių ir beprotiškų dalykų!

Labiausiai Rasa didžiuojasi savo pasiekimais sporte – ji buvo Lietuvos FECHTAVIMO rinktinės narė! Ir nebaisu būtų KV kolegoms miške su Rasa pasiklysti ar plėšiką sutikti! Saugumo jausmas – užtikrintas 101%.

Ir nenuostabu, jog Rasos mėgstamiausios temos – komandinis darbas ir pasitikėjimas savimi. Ši mentorė turi tam tinkamos patirties, kuria būtinai pasidalins! Laukiame išsitraukę savo špagas!


Warning: file_exists(): open_basedir restriction in effect. File(/home/geguzine/domains/geguzine.com/public_html/kv/wp-content/uploads/et_temp/Renata-766x1024-182647_1080x675.jpg) is not within the allowed path(s): (/home/ledalt/domains/kitasvariantas.lt:/tmp:/usr/share/pear) in /home/ledalt/domains/kitasvariantas.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 1018

Warning: file_exists(): open_basedir restriction in effect. File(/home/geguzine/domains/geguzine.com/public_html/kv/wp-content/uploads/et_temp/Renata-766x1024-182647_766x675.jpg) is not within the allowed path(s): (/home/ledalt/domains/kitasvariantas.lt:/tmp:/usr/share/pear) in /home/ledalt/domains/kitasvariantas.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 1039
Renata Devindorytė

Renata Devindorytė

RENATA DEVINDORYTĖ

 

RenataKasdieniniame darbe Renata – obligacijų karalienė, sekanti ekonomikos naujienas, planuojanti savo laiką ir valdanti stresines situacijas, o laisvalaikiu ji būna mūsų aktyvioji ir linksmoji mentorė!

Renatai nesvetima savanorystės patirtis – ji savanoriavo daug kur nuo mokyklos laikų ir štai dabar tapo KV grandimi. KITAS VARIANTAS Renatai pažėrė įdomių pažinčių su atviros širdies savanoriais ir moksleiviais – žmonėmis, kurie be apsimetinėjimų moka būti savimi, nebijo keistis ir, be jokios abejonės, daro tai pozityviai.

Labiausiai Renata kaifuoja nuo naujų POTYRIŲ – o jų amplitudė itin plati: nuo maisto ar neišbandytos sporto šakos iki parodų ir spektaklių. Naujus potyrius gali padovanoti ne tik nematyti daiktai ir reiškiniai, bet taip pat ir naujai įžvelgiamos kasdienės smulkmenos: „kokia kolegos šilta šypsena, kokia dieviškai skani duona, ir koks šiandien ypatingai žydras dangus.“ Ar gi tai ne nuostabus gyvenimas?

Šią vasarą Renata įkopė į viršukalnę KAUKAZE ir labai didžiuojasi, kad savo kojomis įveikė keletą kilometrų iki debesų! Kalnai Renatai padeda susivokti, kas yra svarbu, nes tai itin ekstremali aplinka, reikalaujanti koncentracijos-drąsos-ištvermės, kur vienas netikslus žingsnis gali reikšti labai daug.

Moksleiviams Renata nori perduoti savo patirtį, kaip lengviau pasirinkti gyvenimo keliuose, suvokti, ko iš visos širdies norisi, ir kaip greičiau priartėti prie savo tikrojo „Aš“. Kviečiame užkopti į nuotykių kalną su Renata!

Rodomas puslapis 4 iš 8« Pirmas...23456...Paskutinis »