Vakarinis pašnekesys su kelionių ekspertu – Makaliumi

Vakarinis pašnekesys su kelionių ekspertu – Makaliumi

Vasario 26 d., ketvirtadienį, 18 val. Menų spaustuvėje organizacija „Kitas variantas“ supažindino moksleivius su jaunuoju verslininku Rimvydu Širvinsku, labiau žinomu Makaliaus vardu. „Kito varianto“ surengtame susitikime moksleiviai, savanoriai bei kiti smalsuoliai ne tik sužinojo, iš kur kilęs Makaliaus pseudonimas, bet ir koks Rimvydas yra iš tikrųjų.

Makaliaus asmenybė

Rimvydas Širvinskas nelinkęs teigti, kad yra tikras keliautojas – tas, kuris neplanuoja nei maršruto, nei kokia transporto priemone naudosis, nei kitų dalykų. Jis yra žmogus, pomėgį pavertęs verslu. „Esu toks keliautojas, kuriam svarbiausia, kad viskas būtų suplanuota. Kiti mane pristato kaip kelionių ekspertą. Esu kelionių versle jau penkerius metus ir pomėgį paversti verslu yra puikus dalykas, visiems linkėčiau taip padaryti.“ – prisistatė R. Širvinskas.

Šmaikšti ir įkvepianti slapyvardžio kilmė

Slapyvardis atsirado seniai, prieš vienuolika metu, tuo metu, kai buvo labai populiarūs įvairūs susirašinėjimo kambariai. Rimvydas buvo susirgęs ir galvojo, kuo čia užsiimti. Laukdamas eilėje prie gydytojo kabineto sumąstė užeiti į vieną iš tų internetinių pokalbių kambarių. Iššokus langeliui, kuriame reikėjo įrašyti savo slapyvardį, svarstė, kaip čia užsivadinus: Rimvydas nelabai, Rimvydėlis irgi ne kažką, kol neatėjo eilė užeiti pas daktarą. Gydytojui Rimvydo gerklė pasirodė baisios būklės, ir jis patarė ją tepti įvairiais „makaliukais“. Vėliau, prisiminęs šį žodį, Rimvydas jį sėkmingai panaudojo ir pasivadino Makaliuku. Rimvydas džiaugiasi, kad pavadinimas yra būtent toks. Dar labiau džiaugiasi, kad šis vardas transformavosi į tinklaraštį, kelionių pasakojimus, tapo verslu, kelionių agentūra ir reprezentuoja jį, kaip kelionių organizatorių. Taigi, Makalius didžiuojasi savo išskirtinumu, nes 86 procentų visų kelionių agentūrų pavadinimų, kurių žmonės neįsimena, baigiasi žodeliu „turas“.

Apie svajones

Rimvydas nesvajojo iš karto sukurti verslo, jis tiesiog norėjo dirbti turizmo srityje. Iš pradžių jo svajonės ir norai buvo labai maži: būti turizmo vadybininku kokioje nors agentūrėlėje, paskui galbūt tapti kelionių vadovu, po keliolikos metų – pasitikinėti keleivius ir panašiai. Jis nemanė, kad taps direktoriumi būdamas aštuoniolikos metų.

Sėkmės istorija

Makalius galvoje visada turėjo vieną tikslą – dirbti turizme. Pasak pašnekovo, įvyko stebuklas. „Dabar, kai prašo papasakoti sėkmės istoriją, iš tikrųjų – tai nėra didelių pastangų istorija, o būtent sėkmės istorija. Atsidūriau reikiamu laiku, reikiamoje vietoje. Siūlyčiau visiems visomis jėgomis siekti to, ką užsibrėžiate. Tarkime, turite tikslą, bet tuo pat metu jūs turite ir norėti jo. Reikia degti noru, tai svarbiausia.“ – dalinosi išmintimi Makalius.

Verslo formulė

„Mano verslas neša pinigus man ir mano devyniems darbuotojams. Niekada nebūna taip, kad atsikėlęs ryte nenorėčiau eiti į darbą. Manau, kad tie žmonės, kuriems norisi sėdėti namuose, tiesiog neužsiima mėgstama veikla. Kita vertus, ne visi ir gali dirbti, ką nori. Labai džiugu, kai dirbi tai, kas tau patinka, o dar geriau, kai dirbi sau ir esi už viską atsakingas.“ – sakė R. Širvinskas. O čia irgi yra tam tikrų niuansų. Dirbant sau visa atsakomybė irgi griūna ant tavo pečių, tenka patirti daug rūpesčių. Pasak pašnekovo, darbe pasitaiko įvairių situacijų, kai tenka mąstyti, kaip pasielgti tinkamai. Būna ir tokių atvejų, kai klientai apgauna, atsiskaitinėja netikromis kreditinėmis kortelėmis. Visada būtina suprasti, kad verslas yra rizika, kaip kazino. Sugalvojęs kažką, tikrini, ar visa tai atsipirks. Verslo palyginimas su kazino yra gan taiklus, nes tai taip pat yra ir priklausomybė. „Aš negaliu dabar gyventi kitaip. Vadovaujuosi tuo, kad siūlau klientams tokį aptarnavimą, kokio pats norėčiau.“

Iššūkiai kelionių versle

Nepaisydamas didelės konkurencijos Makalius tiki, kad, jei būsi kitoks, išskirtinis – tau pasiseks. Net jei pasiseks ir nebūnant išskirtiniu, vis tiek teks dalintis nedideliu to paties pyrago gabalu, kitiems jo liks dar mažiau. „Aš irgi pradėjau valgyti savo pyragą – išsikepiau jį, ir dabar atsiranda tokių, kurie nori jį suvalgyti už mane. Tačiau visada reikia būti visa galva aukščiau.“ – Makalius padrąsino susirinkusius smalsuolius.

Joana Kaduškevič
Visuomet pozityvus ir su šypsena
Tavo „Kitas variantas“

Įkvepianti asmenybė – Mantvydas Leknickas

Įkvepianti asmenybė – Mantvydas Leknickas

Gruodžio 10 d., trečiadienį, 18 val. Menų spaustuvėje „Kitas Variantas“ tęsė susitikimų su lyderiais ciklą ir šį kartą gyvenimo išmintimi dalinosi jaunas, kuriantis ir kelių tūkstančių gerbėjų armiją turintis rašytojas Mantvydas Leknickas. Susirinkusiems gerbėjams prisistatė kaip žmogus, turintis dideles svajones, kurias stengiasi paversti realybe, o rašymas bei knygos išleidimas buvo vienos iš svajonių, kurias jam pavyko įgyvendinti.

 

Kūrybos pradžia

„Vaikystėje turbūt visi esame piešę piešinėlius, kuriuos nešdavome mamai, o mama sakydavo, kad žiauriai gerai. Tėtis ne visada“ – prisiminęs vaikystės dienas pasakojo M. Leknickas. Jau nuo pat vaikystės mėgdavo rašyti, piešti, bet daugiau rašyti pradėjo vėlesnėse klasėse. Lietuvių kalbos mokytoja leisdavo, tiksliau, pats pradėjo sau leisti, rašyti samprotavimo rašinius šiek tiek pasikoreguodamas temą, o vėliau ėmė rašyti savomis temomis. „Mokytoja nepykdavo, taip man galbūt leisdavo išsilieti, kartais gal netgi per stipriai parašydavau, bet jinai visą laiką mane palaikydavo, nekreipdavo dėmesio į skyrybos klaidas ir kitus dalykus. Tuomet turėjau bėdą, kurią ir dabar turiu, – dažniausiai to, ką parašau, neperskaitau antrą kartą. Ne todėl, kad tingiu, bet nebeįdomu pačiam save skaityti“ – mintis dėstė rašytojas.

Keliai nuvedę iki eilėraščių rašymo

Netikėtai aptikęs savo publikuotą straipsnį „Lietuvos Ryte“ nusprendė, kad visai gerai būtų pačiam kažką parašyti. Pagalvojęs, kodėl gi nepaerzinus žmonių, pradėjo rašyti straipsnius internete tiesiog savo malonumui. Kaip pats minėjo, neturėjo tada būrio skaitytojų. Galima sakyti, nieko neturėjo. Tačiau laikui bėgant jų vis daugėjo, o straipsniai talpinami blogas.lt tinklalapyje patekdavo į topus. Pamatęs, kad kūriniai sulaukia didelio skaitytojų dėmesio, Mantvydas nusprendė savo skaitytojams neberodyti reklamos, kurios buvo tinklalapyje ir „persikėlė“ į Facebook svetainę, o savo kūrybą ėmė talpinti sukurtoje paskyroje. „Tada šiek tiek pasikeitė formatas, bet ne visada rašau trumpus kūrinukus, rašau ir ilgesnius. Nors viešinu tai, kas man pačiam atrodo geriausia, labai kritiškai žiūriu į tai, ką skelbiu“ – pridūrė M. Leknickas.

Dėl baimių viešinant darbus

„Man atrodo, jog bet kuris filmo, muzikos kūrėjas ateina su savo stiliumi ir tikrai nepradeda nuo visiško eksperimento, o daro tai, ką yra išsibandęs. Visų dalykų, kuriuos jaučiu, kad reikia tobulinti, tiesiog nerodau“ – teigė M. Leknickas. Tačiau viešinant kūrinius baimių nejaučia, nes, jei nepasiseks, nieko čia baisaus. Svarbiausia nebijoti savęs, o ką kiti apie tave pagalvos, tik dar vienas komentaras.

Tai kas įžiebia kūrimo liepsnelę

Rašytojas įkvėpimo semiasi stebėdamas kitus žmones, klausydamas muzikos – tai tarytum dirgikliai, sukuriantys kažką tokio, kad įkvepia rašyti. Pavyzdžiui, vasarą Mantvydas labai mėgsta sėdėti lauke, tada mato ir stebi vaikščiojančius žmones, juos analizuoja ir iš to gimsta kūryba. Pasak M. Leknicko, „įkvėpimas – dažniausiai tie žmonės, kuriuos sutinki savo gyvenime. Man atrodo, kad turi būti viskas išjausta ir išgyventa, kad sugebėtum perteikti taip, kad ir kitas pajustų. Netgi klausant muzikos arba girdint kitus šnekant supranti, kad šneka ne jis, o kalba paruošta iš anksto. Man atrodo čia ir yra tas svarbiausias dalykas. Jeigu šnekėsi apie tai, kuo tiki, tada viskas tampa tikra.“

Rašant Lietuvoje

„Mokykloje yra įdiegta, kad būtinai turi skaityti ir analizuoti. Mums neliepia atrasti, neprašo pasakyti, ką tau sukėlė perskaityti žodžiai, kokia emocija kilo. Yra prašoma parašyti tai, ką rašytojas norėjo pasakyti ir, manau, tai yra didžiausia klaida“ – sakė M. Leknickas. Pasak jo, būtent dėl to žmonės rašo kitiems, kad šie kuria banalybes arba pradeda teigti, kad tai paprasti, beviltiški sakiniai, nes viskas labai aiškiai pasakyta.

Mes visi nuo jaunų dienų esame uždaryti į rėmelį. Jeigu kas nors galėtų jį pakeisti, tai kurtų tik tie, kurie tikrai nori tai daryti. „Tuomet gal turėtume tokią kartą, kuri nebijotų kurti, jie nebijotų būti sukritikuoti, nes viskas, ką sukuriu, tai ir esu aš“ – dėstė požiūrį M. Leknickas.

Apie sėkmės formulę

Pasak svečio, žmogui reikia pasitikėti savimi. Paklaustas, ar laiko save lyderiu, M. Leknickas teigė nežinąs tikslios šios sąvokos prasmės. Minėjo: „esu laimingas žmogus.  Ne tiek, kad sėkmingas, bet manau, kad yra dalykai, dėl kurių gali būti laimingas arba nelaimingas.“

„Žmonės per daug galvoja, kad turi būti laimės eliksyras ar formulė kokia. Visi mes esame skirtingi, norai mūsų skiriasi, vieni nori būti veterinarais, kiti, pavyzdžiui, vairuoti traukinį ir jeigu žmogus įgyvendina savo svajonę, jis ir bus laimingas. Galbūt mano svajonė yra žymiai didesnė ir man sunku ją įgyvendinti, galbūt būsiu laimingas vėliau, bet tai nereiškia, kad niekada toks nebūsiu“ – laimės formulę apibūdino M. Leknickas.

Apie svajones

Išleidęs knygą „Kniedytos mintys“, M. Leknickas džiaugiasi ir galvoja apie antrą knygą, tik kitokiu formatu: romanas, novelė ar apysaka. Bandys tai padaryti, bet šiuo metu nenori pradėti naujų darbų, nes kaip sakoma iki Kalėdų reikia padaryti visus darbus, o po Naujųjų šventės galima bus planuoti ir kitus.

Pabaigos žodžiai moksleiviams

Svarbiausia, kad gyvenime jaustumeisi patogiai. Žinotum, kad darai tai, kas tau patinka, niekada nesustotum svajoti, ieškoti vis naujo. „Mes patys turime unikalią galimybę pasiimti iš gyvenimo viską, ko pageidaujame“ – teigė M. Leknickas.

„Noriu palinkėti, kad kiekvienas rastume savyje dirgiklį, nuo kurio viduje kirbėtų mintis: Aš dar turiu kažką padaryti, įrodyti. Tada ir bus viskas gerai“ – patarė susirinkusiems gerbėjams rašytojas.

 

                      Joana Kaduškevič

Visuomet pozityvus ir su šypsena,

Tavo „Kitas variantas”

Vakaras su Kristijonu Bartoševičiumi

Vakaras su Kristijonu Bartoševičiumi

Spalio 29 d., trečiadienį, 18 val. Menų spaustuvėje įvyko pirmasis „Kito varianto“ naujojo sezono susitikimas su lyderiu, kuriuo tapo renginių vedėjas, džiazo mylėtojas bei televizijos veidas Kristijonas Bartoševičius.

„Kito varianto“ organizuotame susitikime gausiai susirinkę moksleiviai ne tik išgirdo įkvepiančią bei pamokančią Kristijono Bartoševičiaus patyrimų istoriją, bet ir sužinojo daug gyvenimo subtilybių.

Kristijono Bartoševičiaus asmenybė

„Manau, kad 27-eri metai, dar nėra tas amžius, kai tiksliai gali išsiaiškinti, kas iš tikrųjų esi. Bijau, kad ne visus dalykus dar esu išmokęs. Kuo ilgiau gyveni, tuo labiau supranti, kiek mažai žinai. Tai kartais liūdina, bet skatina tobulėti ir domėtis visokiausiais naujais dalykais“ – pradėjo pasakoti K. Bartoševičius.

Jis prisiminė vaikystę, kai jam buvo tik treji metukai, gyveno dabartinėje Apkasų gatvėje ir per Sausio 13 dienos įvykius Šiaurės miestelyje važinėjo tankai. „Sakau: „mama, kas čia taip garsiai darosi”.  – „Nieko, sūneli, nesijaudink, čia traktoriai važiuoja”. Tik po kiek laiko supranti, kad tie traktoriai buvo tankai“– prisimena K. Bartoševičius.

Patirtis svetur

Studijuodamas ISM vadybos ir ekonomikos universitete, Kristijonas pagal mainų programą išvyko gilinti žinių į Paryžių. Ten mokėsi verslo mokykloje INSEEC. Pasak K. Bartoševičiaus, tai buvo savotiškas laikotarpis, nes išvažiavo į visai nepažintą erdvę, kur viskas vyksta kitaip. Tarp aibės dalykų, kuriuos turėjo perprasti, buvo ir tos šalies gyventojų kultūra.

Vakariečiai pripratę sveikintis vien tam, kad pasisveikintų ir jiems nerūpi, ką pašnekovas atsakys, ar kaip jam sekasi. K. Bartoševičius pasakojo, jog prasilenkiant po pasisveikinimo likdavo pasakoti, kaip jam iš tikrųjų sekasi, ir tik po tam tikro laiko suprato, kad tiesiog reikia vaidinti šį socialinį žaidimą. Neturi kito pasirinkimo, pradedi vaidinti. Štai tokios ten mandagumo taisyklės, privalai elgtis kaip visi. Paryžiuje pašnekovui buvo labai įdomu. Nors gyveno tik 11 kvadratinių metrų bute, 8 aukšte, be lifto, tačiau išlindęs pro langą matydavo Eifelio bokštą.

„Toks buvo susidūrimas su užsieniečiais, su jų taisyklėmis, su tokiomis taisyklėmis, kurių nebuvau pažinęs iki tol, kurių nežinojau, kurias reikėjo išmokti ir gal tai buvo spraga, kodėl nesusiradau daug draugų Prancūzijoje. Nemokėjau ateiti su tuo „vakarietišku atėjimu“, kur iš tikrųjų žmonėms nelabai kas rūpi, o svarbus tik vakarėlis“– mintis dėstė K. Bartoševičius. Mes esame kitokie, mums svarbiau, įdomiau gilesni dalykai. K. Bartoševičiaus manymu, būtent tai yra mūsų privalumas: „Mes turime tai saugoti, didžiuotis ir tuo naudotis, nes mums tikrai svarbu, kaip kitam žmogui sekasi. Vakaruose to nėra, gal tai ne problema, o sąlyga to, kad lietuvių yra apie 3 milijonus, kai kitose šalyse yra 33 ar 330 milijonų.“

Apie sėkmę

„Aš esu labai sėkmingas žmogus. Man tiesiog labai sekasi. Iš kitos pusės tas sėkmes reikia pamatyti“ – teigė K. Bartoševičius. Yra žmonių, kuriems šitoje žemėje yra tūkstantį kartų blogiau negu mums. Tiesiog mes čia, Lietuvoje, neturime uraganų, taifūnų, turime vaistų nuo beveik visų ligų, turime elektros, šilumos, vandens energijos. Taip pat turime švarų vandenį, kurį bet kada galime gerti, oras nėra užterštas kaip Meksikos mieste ar Naujajame Delyje. Turime begalę dalykų, kurių nepastebime.

Pasak K. Bartoševičius, sėkmė yra labai keistas dalykas. Jis net pasakė posakį, kuriuo vadovaujasi: „kas yra sėkmė? Tai laikotarpis tarp dviejų nesėkmių. Kas yra nesėkmė? Tai laikotarpis tarp dviejų sėkmių”. Gyvenime niekada nebus tik vienaip, visą gyvenimą vyksta pakilimai ir nuosmukiai. Reikia tai pastebėti ir tuo didžiuotis. „Kai vaikščiojate Vilniaus gatvėmis, ar pakeliate akis? Ar Jūs matėte, kokie nuostabūs yra stogai Vilniaus, Pylimo gatvėse arba Gedimino prospekte?“ – klausinėjo susirinkusių mokinių K. Bartoševičius ir visiems palinkėjo pasistengti pamatyti grožį mažuose dalykuose.

Sėkmė yra toks dalykas, kurį reikia pastebėti. Yra dviejų rūšių 65-erių metų žmonės – tai pensininkai ir senjorai. Skirtumas tarp jų toks, kad senjorai vaikšto šeštadienį, sekmadienį po Vilnių, mėgaujasi jo teikiamais architektūriniais malonumais. Taip pat bendrauja su savo bendraamžiais, šeima, giminėmis, su savo draugais. Kartais nueina į teatrą, į koncertą, vaikštinėja Bernardinų sode, galbūt turi šuniuką arba mėgsta išgerti kavos. O pensininkai sako, jog Kubilius yra bjaurybė, kad pensijos mažos ir prie ruso buvo geriau. Toks yra šių dviejų pusių paveikslas.

Pasivarginkite padėti kitiems, pakelti šiukšlę viduryje gatvės. Neįsivaizduojate, koks keistas jausmas užplūsta viduryje gatvės pakėlus šiukšlę ir ją išmetus į šiukšlių dėžę. Tai taip keista ir neįprasta, bet kai padarai pirmą kartą, tampa natūralu.

Lyderio savybių įžvalga

„Lyderiai yra dviejų rūšių. Vieni yra paskirti, kiti natūralūs. Čia esu paskirtas būti lyderiu, užrašas paskiria“– teigė K. Bartoševičius. Jis mano, jog kur kas geriau būti prigimtiniu lyderiu, tuo kuris komandoje natūraliai užauga ir yra stipresnis nei paskirtas lyderis. Dalyvaudamas viename iš seminarų jis sužinojo, kad yra skirtingi lyderio tipai. Nuo pačio kraštutiniausio, kuris yra tironas ir labai nurodinėja, iki „leiskite veikti“ tipo, kuris tik truputį pakoordinuoja. Tarp abiejų geriausia būti viduriuku – ne visiškai padrika bala, bet ir ne tironas. „Ar aš esu lyderis? Kartais tiesiog gyvenimas yra primetęs man tas pozicijas. Leisiu sau pasakyti, kad turiu tam tikrų vadovavimo įgūdžių, dėl to manimi pasitiki ir kai kuriuose darbuose man priskiria šias pozicijas“ – sakė K. Bartoševičius.

„Standartiniams“ darbams reikia motyvacijos

Motyvacija iš išorės beveik neegzistuoja. Yra labai sunku, kad tau imtų ir pasakytų – dabar imk, užsimotyvuok ir daryk tą ir aną. Yra dalykai, kurių negali suvaldyti. K. Bartoševičius užtikrintai pareiškė, kad daro gyvenime tik tai, ką nori daryti. Kas belieka šiame gyvenime, jeigu ne daryti tai, ką nori daryti. Tačiau yra malonūs darbai ir yra darbai-darbai. Kartais darai darbus-darbus ir žinai, kad vėliau ateis malonumo darbai. Toks jau neišvengiamas procesas.

 

                                                            Joana Kaduškevič

Visuomet pozityvus ir su šypsena,

Tavo „Kitas variantas”

Arvydas Avulis: apie mankštą, Pietų ašigalį ir norą gyventi gražiau

Arvydas Avulis: apie mankštą, Pietų ašigalį ir norą gyventi gražiau

Sausio pabaigoje neformalaus ugdymo organizacija „Kitas variantas“ surengė pirmąjį šių metų susitikimą su lyderiais. Pilnoje ISM universiteto auditorijoje buvo kviečiama paspausti ranką vienam iš sėkmingiausių Lietuvos verslininkų, „Hanner“ savininkui Arvydui Avuliui. Renginyje teko išgirsti daug klausimų ir nuoširdžių atsakymų. Kas yra sėkmė ir kaip ji gaudoma? Ko reikia sėkmingai karjerai? Kokios asmeninės savybės yra svarbios?

Pasidalino savo sėkmės formule

Anot svečio, sėkmė visada prasideda nuo tikslo. Pavyzdžiui, A. Avuliui jau jaunystėje gimė didžiulis noras gyventi gražiau ir patogiau, nuo to ir prasidėjo verslininko kelias. Kitas svarbus reikalavimas sėkmei – motyvacija. Kaip ir tikslas, motyvacija atsiranda iš noro padaryti darbą geriau ar kitaip. Žinoma, viskam reikia drąsos – tiek kopiant į kalną, tiek siekiant tikslo. Atkaklumas reikalingas tam, kad nepalūžtum susidūręs su nesėkmėmis. Pavyzdžiui, verslininkas savo ryžtą išbandė didžiuliu iššūkiu – leisdamasis į ekspediciją, pėsčiomis keliavusią į Pietų ašigalį. Ir jam pavyko! A. Avulis sėkmei treniruojasi ir versle, ir asmeniniame gyvenime. Be abejo, siekiant tikslo būtinas profesionalumas – reikia ne tik turėti daug žinių, bet ir mokėti jas panaudoti. Pasak A. Avulio, tai yra esminiai sėkmės komponentai.

Patarimai ir testai sau

Susitikimo metu A. Avulis būsimiesiems lyderiams pažėrė ir nemažai patarimų, pavyzdžiui, kaip pasitikrinti savo verslumą. Anot A. Avulio, užtenka pabandyti pirkti/parduoti bet kokius daiktus, kad ir paprastas žibutes. Kuo geriau seksis, tuo verslesnis esi.
Taip pat „Hanner” vadovas paminėjo, kaip lengvai pasitikrinti, ar esi valingas žmogus. Užtenka kiekvieną rytą atsikelti 30 minučių ankščiau ir daryti mankštą. Jeigu tai pavyksta daryti 3 mėnesius be pertraukos, turite pakankamai ryžto. Tiesa, čia pat jis pajuokavo, kad toks tekstas tinka tik tiem žmonėms, kurie linkę ilgiau pamiegoti ir vengia mankštintis.
Dar vienas naudingas patarimas skirtas žmonėms, ieškantiems darbo. Kai pokalbio metu užduodamas klausimas: „Kodėl norite dirbti būtent šioje įmonėje?” – daugelis žmonių pradeda kalbėti, kokia tai šauni vieta dirbti ir kaip jiems čia patiktų. Anot pašnekovo, tai yra labai dažna klaida, reikėtų daugiau kalbėti apie tai, kokią naudą atneši atėjęs į kompaniją. Juk simpatijos įmonei nėra pakankama argumentacija darbdaviui, kad tau už tai mokėtų atlyginimą.
Daug buvo kalbama ir apie tai, kokių darbuotojų trūksta Lietuvos darbdaviams. Patikimas, nuolat tobulėjantis, iniciatyvus, turintis daug pozityvios energijos, siekiantis maksimalios naudos kompanijai, – bent kelias savybes iš šio sąrašo turintis darbuotojas, pasak A. Avulio, visada yra laukiamas pas bet kurį darbdavį.

Karjera ar verslas?

Kaip teigė renginio svečias, sėkminga karjera reikalauja mažiau rizikos negu verslas. Kita vertus, jis užsiminė, kad kuo didesnė rizika, tuo dažniausiai didesnė ir sėkmė (ar pelnas).
Sėkmę versle galima pasiekti dviem būdais: turint unikalią idėją arba įdedant daug darbo. Yra ir trečias variantas – atsidurti tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, bet čia tokie patys šansai, kaip laimėti loterijoje, pastebėjo svečias.

Susitikimo pabaigoje Arvydas Avulis pasidalino ir savo sėkmės formule:„Viską daryti drąsiai, greitai, kūrybingai ir negailint savęs.” Formulė, kuri girdėta ne kartą ir ne du – daugelio užmirštama vos sėkmei nusišypsojus. Tačiau tik tokiu būdu A. Avuliui pavyko nugalėti visus sunkumus ir tapti daugeliui sektinu pavyzdžiu, kuris sako, jog apskritai „nedirba”: „Jei dirbčiau kasdien po tiek valandų, tiesiog nepatempčiau”. Todėl jo manymu, už viską svarbiau yra mylėti savo veiklą ir „kaifuoti” nuo jos.

Gitano Nausėdos sėkmės istorija: „Kai matau pergalę savo rankose – einu iki galo“

Gitano Nausėdos sėkmės istorija: „Kai matau pergalę savo rankose – einu iki galo“

Pirmadienio vakarą ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto auditorija buvo pilna moksleivių, studentų ir laisvųjų klausytojų, norinčių pasisemti patirties ir išgirsti lyderystės bei sėkmingos karjeros patarimų iš Gitano Nausėdos – SEB banko prezidento patarėjo, žinomo finansų analitiko – lūpų. Neformalaus jaunimo ugdymo organizacijos „Kitas variantas“ organizuojamo susitikimo dalyviai teiravosi klausimų tiek iš ekonomikos bei finansų srities, tiek iš asmeninės gyvenimiškos analitiko patirties: apie pirmąjį 35 Lt dydžio atlyginimą, į pergales vedantį atkaklumą ir būtinybę turėti laisvalaikį skaitykite toliau.

Lyderis – kas jis?

G. Nausėda susitikimą pradėjo užduodamas klausimą, kokį žmogų galime laikyti lyderiu. Pradėdamas nuo sąsajų su sportu, G. Nausėda išreiškė nuomonę, kad sporte lyderiu gali būti laikomas tas asmuo, kurio akyse dega vidinė jėga, o sporto aikštelėje, siekdamas pergalės, jis gali numirti. Tik toks žmogus gali būti laikomas lyderiu ir kitose gyvenimo srityse. Svečias taip pat pažymėjo, kad neįmanoma tapti lyderiu arba uždirbti milijonus vien skaitant knygas, būtina savo jėgas išbandyti praktinėje veikloje.

Sunkus profesinio kelio pasirinkimas

G. Nausėdos kelias į ekonomikos pasaulį buvo klaidus ir vingiuotas. Žinomas analitikas prisiminė mokykloje lankytus būrelius ir pomėgius, pasimetimą ir sunkų apsisprendimą renkantis studijas ir profesinį kelią. Ekonomikos studijas, matydami sūnaus svyravimus, patarė rinktis tėvai ir, nors jos iš pradžių nebuvo lengvos ir atnešė nusivylimo (neišlaikęs matematikos egzamino, G. Nausėda buvo privestas praleisti vienerius studijų metus ir stoti į tą pačią specialybę antrąkart), tačiau pasirinkimas pasirodė esąs taiklus – tą patvirtino sėkmingai susiklosčiusi G. Nausėdos karjera.

Finansinio stabilumo siekis ir sėkmingai susiklosčiusi karjera

G. Nausėda prisipažino nusivylęs po 16 metų mokslo ir apgintos disertacijos gavęs savo pirmąją mokslininko algą – tuometinius 35 litus. Šis nusivylimas jį paskatino ieškoti papildomų pajamų ir siekti aukštesnio finansinio atlygio. Pirmoji analitiko darbovietė buvo Konkurencijos tarnyba, vėliau kelias vedė į svajonių darbdaviu buvusį Lietuvos banką. Tačiau įsigilinęs į darbą ir nusivylęs jo pobūdžiu savo karjeros viršūnėje G. Nausėda priėmė sprendimą savo noru atsistatydinti ir imtis kitos veiklos – dirbti analitiku Vilniaus banke (dabartiniame SEB banke), kuriame sėkmingai dirba jau 13 metų.

Svarbu dirbti tai, kas patinka

G. Nausėda pabrėžė, jog visuomet, kad ir kokio darbo ėmėsi, rinkosi ne pagal finansinį atlygį, o pagal tai, kokia veikla jam buvo prie širdies. Nors gyvenime pasitaiko įvairių situacijų ir kartais tenka rinktis pinigus, visgi analitiko nuomone, žmogus, kuris renkasi didesnius finansus vietoje mėgstamos veiklos, sumenkina savo galimybes sulaukti sėkmės mėgiamoje veiklos sferoje ateityje.

Platūs interesai

Kalbėdamas apie darbą ir laisvalaikį analitikas pabrėžė, kaip svarbu derinti šias sritis ir netapti vien savo siauros specialybės įkaitu, kaip jam pačiam buvo nutikę karjeros pradžioje. Anot G. Nausėdos, susikoncentravęs vien į savo darbą žmogus tampa ribotas ir neįdomus aplinkiniams, todėl labai svarbu profesinei veiklai rasti atsvarą ir ugdyti asmenybės įvairiapusiškumą. Profesinių aukštumų pasiekti, svečio nuomone, galite tuo sėkmingiau, kuo daugiau interesų turite.

Laimėtojas iš prigimties

Paklaustas, ar turi savo gyvenimo moto arba šūkį, G. Nausėda prisipažino, jog jų neturi, tačiau turi vieną labai stiprią asmeninę savybę – poreikį laimėti. Dėl šios priežasties, matydamas, kad laimėti jam nepavyks, kai kurių veiklų jis nesiima, tačiau, jei mato, kad pergalė gali būti jo rankose – eina iki galo.

Mindaugo Karaliaus sėkmingo verslo paslaptys

Vardas, pavardė: Mindaugas Karalius
Amžius: 50 m.
Šeimyninė padėtis: vedęs, turi 4 vaikus
Išsilavinimas: techninis (automobilių remontas) ir humanitarinis (istorija)
Pagrindinė veikla: logistinės įmonės UAB „MK Laivyba“ savininkas ir vadovas
Visuomeninė veikla: „Rotary“ klubo narys, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos valdybos narys, Rimanto Ulevičiaus paramos ir labdaros fondo valdybos narys
Laisvalaikis: knygos, sportas (krepšinis, slidinėjimas), kelionės
Mėgstamas posakis: saugok savo mintis, nes jos virsta žodžiais, žodžiai virsta veiksmais, kurie tampa įpročiais ir lemia tavo likimą.
Rekomenduojamos knygos jaunimui: Tadao Yamaguchi, Oleg Makarov „Prekybos kelias“, R. T. Kijosakis „Du tėčiai – turtingas ir vargšas“, Joseph Murphy „Jūsų pasąmonės galia“, Ray Immelman „Puikus vadovas. Žlugęs vadovas. Kaip siekiant kompanijos suklestėjimo išvengti neigiamo permainų poveikio“, M. Buckingham ir C. Coffman „Pirma sulaužykite visas taisykles“, Robert Bly „Geležinis Džonas“, Clarissa Pinkola Estes „Bėgančios su vilkais“.

„Mėgstu veiksmą, apčiuopiamą rezultatą, galimybę džiaugtis pergalėmis, todėl pirmasis darbas verslo įmonėje iš karto patiko“, – tokiais žodžiais moksleiviams ir savanoriams apie savo verslo sėkmę pasakojo UAB „MK Laivyba“ savininkas ir vadovas Mindaugas Karalius. Pašnekovas teigė, kad įmonės sėkmei labai svarbi vadovavimo strategija. Geras vadovas dažniausiai rūpinasi trimis pagrindinėmis sritimis: verslo plėtra, finansų valdymu, personalo valdymu. Vadovo pagrindinis darbas – sprendimai ir jų įgyvendinimas, todėl vadovas tiesiogiai klausimus sprendžia ne daugiau kaip su šešiais žmonėmis.
Paklaustas, kas lemia jo verslo sėkmę, Mindaugas Karalius ypač akcentavo atkaklumą, gebėjimą nepasiduoti net ir sunkiausiais momentais, nuolat ieškoti išeičių. Be atkaklumo svarbus smalsumas, bendravimas su žmonėmis ir išsilavinimas. Pašnekovas pripažino, kad Lietuva vis dar yra pažinčių šalis, kurioje nuolatinis bendravimas su skirtingais žmonėmis padeda verslo plėtrai. Pats Mindaugas Karalius daugiausia mokosi iš praktikos: gera mokykla yra darbas versle, kuriame viskas nuolat keičiasi, ir bendravimas su žmonėmis (net ir iš savo mažosios dukrytės jis mokosi diplomatijos). Pašnekovas pabrėžė išsilavinimo reikšmę jo gyvenime. Humanitariniai mokslai padėjo suvokti visuomenės santvarką. Mindaugas Karalius net ir dabar labai daug skaito įvairaus žanro knygų, todėl ir „Kito varianto“ moksleiviams rekomendavo nemažai knygų.

„Kito varianto“ moksleiviai domėjosi, kokiais kriterijais Mindaugas Karalius vadovaujasi priimdamas į darbą jaunus, patirties neturinčius darbuotojus. Pašnekovas pabrėžė norą dirbti. Pasak jo, norintis dirbti visada padarys daugiau, negu tik galintis ir mokantis tai daryti. Mindaugas Karalius patarė jauniems specialistams bandant susirasti darbą ir negalint to padaryti nenusivilti, o pasiūlyti darbą avansu. Pavyzdžiui, pasisiūlyti norimoje įmonėje mėnesį ar du padirbėti nemokamai. Taip jaunas specialistas įgytų reikiamos patirties ir padidintų savo galimybes įsidarbinti. Seniai įmonėje dirbantys žmonės motyvuojami ne tik pinigais, bet ir pripažinimu. Motyvacijai svarbūs iššūkiai, nes kai jie įgyvendinami, ateina pasitenkinimas nuveiktu darbu.

Kalbant apie kitas kultūras, Mindaugas Karalius labai žavisi ilgaamže japonų civilizacija ir jos sukaupta patirtimi. Šalis, nors ir neturi gamtinių išteklių ar didelės teritorijos, bet vis tiek išlieka tarp lyderiaujančių valstybių pasaulyje. Jos nesužlugdo net didžiausios stichinės nelaimės, pvz., pasikartojantys žemės drebėjimai.

Vilija Plungytė
Visuomet pozityvus ir su šypsena
Tavo „Kitas variantas“

Rodomas puslapis 2 iš 3123