Dainius Žebrauskas-Skruzdėliukas: „Jei svajoji apie namą – pasikabink jo nuotrauką ir kasdien į ją žiūrėk.“

Dainius Žebrauskas-Skruzdėliukas: „Jei svajoji apie namą – pasikabink jo nuotrauką ir kasdien į ją žiūrėk.“

–  Kada ir kaip tapai Skruzdėliuku? – Mano pravardei jau gal 30 metų, gavau ją būdamas kokių 15-ikos.  O jos atsiradimo istorija labai paprasta – nešiau už save dvigubai didesnį daiktą. Tai buvo garso kolonėlė. Kaip Skruzdėliuku praminę draugai paskui sakė, atrodė, kad kolonėlė pati važiuoja. Mažas, kūdas, bet jėgos turėjau daug – buvau sportinės gimnastikos rinktinės nariu. Būna, dabar paskambina iš kokio „Omnitel“ ir klausia: „Gal galima kalbėt su Skruzdėliuku?“ Ir aš dėl to visai nesiparinu. Ir jūs nesiparinkit, jei koks jūsų slapyvardis išaugs aukščiau nei vardas. – O kuo svajojai tapti vaikystėje? –Didelių automobilių vairuotoju. Nes tiesiog labai patiko važiuoti. Aktoriumi. Aktorinio tada nebuvo, tad pamaniau, kad stosiu į Vaitkaus telerežisūros kursą. Labai ruošiausi egzaminams, atėjau, prasivėrė durys, išėjo mano bičiulis Alfonsas Penikas, sako: „Einam kavos.“ Į egzaminą taip ir nenuėjau. Dar fizinio lavinimo ir geografijos mokytoju norėjau būti, na, buvo tokia specialybė kažkada. Visada mėgau sportuoti, o geografija – šiaip įdomu. Bet irgi į egzaminą nenuėjau. Baigiau staliaus-baldžiaus specialybę, bet supratau, kad tai yra visiška nuobodybė. Net ir Prancūzijos legiono kariu norėjau būti. Bet turėjau išvaržą, o ten labai aukšti reikalavimai dėl sveikatos, tad ir tai teko pamiršti. – Kur esi dabar? –Galiausiai taip viskas susidėliojo, kad tos senos svajonės tapti aktoriumi, mokytoju ir pamatyti pasaulį atvedė mane ten, kur dabar esu. Aktorinis meistriškumas reikalingas scenoje, mokyti visada norėjau, o po pasaulį keliauju dalyvaudamas festivaliuose, konkursuose, varžybose ir panašiai.  – Šoki jau kokius 20 metų? –Na, sudėjus į krūvą sportinės gimnastikos treniruotes, 8 metus trukusias baleto pamokas, 3 metus breiko pamokų… Iš viso – apie 22 metus. Bet kasmet jaučiu, kad kuo daugiau tai darau, tuo...
Šiuolaikinis jaunuolis – šiurkštus stačiokas ar meniškas mąstytojas?

Šiuolaikinis jaunuolis – šiurkštus stačiokas ar meniškas mąstytojas?

Dažnai tenka išgirsti nuomonių, kad dabartinis jaunimas – siekių neturinčios asmenybės, norinčios gauti viską iš karto. Bet ar tikrai galime taip apibendrinti ir surikiuoti visus pagal vieną standartą? O ką, jei iš tiesų, šiandienos jaunas žmogus – kūrybingas individualistas, trokštantis gerai pažinti save? Apie stereotipus, baimių nugalėjimą ir savo siekius kalba organizacijos KITAS VARIANTAS vienas iš „Susitikimų su lyderiais” dalyvių, populiarus tarp jaunimo video kūrėjas iš Kauno – Omantas Jokubaitis.   Savęs atradimas Kaip dažnai visuomenės esame mokomi bėgti nuo savęs? Kiek kartų mokykloje išgirstame žodžius apie matematikos ar anglų kalbos žinių būtinybę, tačiau kaip dažnai nutylima apie savęs pažinimą? Tai jokiu būdu nėra akmuo į mokyklų daržą, tiesiog akivaizdus pavyzdys, kad jaunas žmogus privalo daug nuveikti vien tam, kad išsiaiškintų, ko nori gyvenime. Omantas Jokubaitis savo mokyklos metus prisimena taip: „Buvau labai meniškas, muzikos pamokose dainuodavau su mergaitėmis, nes berniukai jų nelankė.“ Pašaukimas menui niekur nedingo, tačiau priimti save tikrą, be kaukių, nebuvo lengva. Sunkumų kėlė standartinio mąstymo vaikai, nenorintys išsiskirti iš minios. Gal todėl Omantas ir šiandien užsukęs į mokyklą sako matantis, kad labai daug jaunų žmonių nori pripažinimo: „Jie nori palaikymo iš aplinkos. Tai yra blogai. Labai daug žmonių daro tą patį ką ir visi – rengiasi taip pat, elgiasi taip pat, siekia to paties. „Gal čia ir slypi didžiausia jaunimo problema – baimė būti kitokiu, nesaugumo jausmas einant savo, o ne visų pramintu keliu? Svarbiausia – daryti Dažnas jaunuolis, matyt, susiduria su vidiniu konfliktu – eiti ten, kur šaukia vidiniai poreikiai, ar rinktis tą kryptį, kaip ir visi, kad netektų patirti bendraamžių nesupratimo? Kitas vertus, juk kiekvienas esame asmenybės, mums svarbu atskleisti save, jausti, jog...
Aktorius Marius Repšys – paprastas, bet nestandartinis

Aktorius Marius Repšys – paprastas, bet nestandartinis

Aktorius Marius Repšys – paprastas, bet nestandartinis Paskutinė balandžio diena, vakarėjantis, bet vis dar saulėtas Vilnius ir vienas po kito skubantys  šypsenomis pasipuošę žmonės eina į šį sezoną jau paskutinį „Kito varianto“ pokalbį su lyderiu – aktoriumi Mariumi Repšiu. Daug jaunų, skirtingų veidų ratu apsupusių paprastą, džemperiu ir džinsais bei sportiniais bateliais dėvintį, aktorių. Nuoširdus žvilgsnis ir šypsena atskleidžia, kad laukia paprasto atvirumo kupinos akimirkos. Kas Tu? Po smagaus pasisveikinimo ir apšilimo, pokalbis prasideda nuo, rodos, paprasto klausimo: „Mariau, kas Tu esi?“ Aktorius susimąsto ir gal netgi šiek tiek pasimeta. Jam tai – bene sudėtingiausias klausimas. Po ilgų svarstymų aktorius pareiškia vis dar nežinantis, kas jis, ir teigia, jog pats yra ir „marozas“, ir aktorius, ir sportininkas, ir tėvas, ir vyras. Rėmų ir stereotipų mažai turintis žmogus, kuris savo ir kitų sėkmę apibūdina paprastai: „sėkmingas žmogus yra tas, kuris daro tai, ką myli.“ Meilė aktorystei Marius Repšys ne kartą viso pokalbio metu pareiškia, jog jam sunkiausia nugalėti vyraujančią nuomonę, jog sportininkas negali būti rimtu aktoriumi. Nors ir studijavo kūno kultūrą, Marius nuo mažų dienų mėgdavo kopijuoti filmų herojus ir įsijausti į jų vaidmenis realybėje. Mokėjimas įsikūnyti į vaidmenį ir dėmesio troškimas nugalėjo po vaidmens spektaklyje „Skrajojantis Olandas“ – Marius metė kūno kultūros mokslus ir pradėjo studijuoti aktorystės meną. Jis myli savo profesiją ir ja didžiuojasi, bet teigia, kad „vaidyba – nenatūrali būsena.“ Klausantis aktoriaus viskas spektaklio scenoje ima rodytis taip racionalu ir paprasta, bet ši frazė atskleidžia, kiek daug pastangų reikalauja aktorystė. Kita meilės pusė Visiems, kurie linkę idealizuoti aktoriaus darbą, Marius Repšys atskleidė visai kitokią realybę – tai nei milijoniniai honorarai, nei tobulas gyvenimas. Klausantis pokalbio, viskas aktoriaus...
Rita Žliobaitė: aktorystės ir psichologijos derinys įkvėpė moksleivius

Rita Žliobaitė: aktorystės ir psichologijos derinys įkvėpė moksleivius

Balandžio 9 d., ketvirtadienį, 18 val. Menų Spaustuvėje įvyko „Kito Varianto“ organizuotas susitikimas su filmo „Traukinio apiplėšimas, kuri įvykdė Saulius ir Paulius” aktore Rita Žliobaite. Nauja kino aikštelės žvaigždė, kuri yra baigusi ir „Kito Varianto“ mokymus, papasakojo moksleiviams apie savo gyvenimo vingius, lydėjusius ją nuo psichologijos iki aktorystės. „Nežinau, kas mane privertė. Na toks keistas jausmas, net pati nesupratau, tiesiog atsistojau ir pasakiau: aš norėčiau būti aktorė. Atsisėdau ir tik tada pagalvojau“- apie patirtį „Kitame Variante“ pasakojo Rita Žliobaitė. Būtent tai ir lydėjo ją į tolimesnius šio kelio apmąstymus. Net ir nusprendusi, kad nori tapti aktore, minties apie psichologijos mokslus ji nepaleido. Psichologė vs. aktorė 12 klasėje, ruošdamasi egzaminams, R. Žliobaitė aiškiai žinojo, kad nori studijuoti psichologiją. Tačiau viduje kirbėjo ir troškimas paragauti aktorystės duonos. Šiuo metu derindama abi sritis, Rita yra įsitikinusi, kad jos turi sąsajų. Jos manymu, psichologija yra daugiau teorinis mokslas, padedantis suprasti žmogų. Skaitydamas vadovėlius, knygas, bandai aiškintis, kaip veikia žmogaus protas ir stengiesi atrasti būdą jam padėti. „Aktorystė, teatras leidžia matyti žmogų, jo veiksmus, konkrečius personažus ir tada pradėti praktinę psichologijos dalį – pritaikyti sukauptas žinias apie žmogų. Kita vertus, teorinės žinios apie galimus elgesio motyvus padeda kuriant vaidmenis“ – patirtimi pasidalino R. Žliobaitė. Mergina tikina, kad po filmo premjeros daug pasikeitimų savo gyvenime neatrado: „Autografų dar neprašo, bet kartais važiuojant troleibusu kas nors nusišypso. Būna keista. Kartais net pamirštu, jog kažkur filmavausi”. Stereotipas – viskas dėl grožio? Jauna aktorė pabrėžia, kad kine išvaizda yra pakankamai svarbi. Vis dėlto, tai neprivalo būti tobulas grožis – svarbiausia išskirtiniai bruožai, kurie charakterizuoja tam tikrą tipažą. R. Žliobaitė teigia, kad režisieriai dažniausiai ieško žmogaus, turinčio savitų bruožų, vidinio žavesio bei charizmos. Tobuli žmonės nėra labai įdomūs, į juos gražu žiūrėti, tačiau tokiems gali trūkti vidinės energijos,...
Rolandas Vilkončius moksleiviams atskleidė savo sėkmės formulę

Rolandas Vilkončius moksleiviams atskleidė savo sėkmės formulę

Neformalaus ugdymo organizacija „Kitas variantas“ tęsia renginių ciklą „Susitikimai su lyderiais“. Kovo 18-osios vakarą prožektorių šviesoje – radijo balsas, televizijos renginių vedėjas, buvęs LNK kanalo savireklamos direktorius – Rolandas Vilkončius. Susitikimas nebuvo panašus nei į motyvacinį seminarą, nei į paskaitą – tai buvo pokalbis su svečiu, kuris pasidalino savo mintimis apie sėkmę, laimę ir gyvenimo tikslus. Sėkmės daigai vaikystėje R. Vilkončius teigia nuo mažumės buvęs žingeidus ir mokykloje besimokęs aukščiausiais balais. Rezultatai tikslų, išsikeltų sau vaikystėje, šiandien jau yra įgavę taip trokštamą pavidalą. Kažkada gautas pirmasis trisdešimties litų atlyginimas „vokelyje“, pasirodo, irgi buvo žingsnis tikslo link – tikslo, kuris gimė dar visai mažo berniuko vaizduotėje. „Kas yra sėkmė?“ – klausia R. Vilkončius. Šiandien jam tai – gerai besimokantys du sūnūs, gamtos ramybė bei patys mažiausi dalykai atnešantys neaprėpiamus džiaugsmus. Bendras vardiklis šioje formulėje – kryptingas ėjimas tikslo link, nors pats vakaro oratorius ir pripažįsta, kad karjeros pradžioje skeptiškų žvilgsnių sulaukė net ir iš pačių artimiausių žmonių. Tačiau jo patirtis įrodė, kad nenutolęs nuo gamtos bei nuojauta besivadovaujantis žmogus gyvenimo klystkeliuose visad geba pasirinkti teisingai, ypač jei nestokoja vidinio įkvėpimo, kuris visad nutiesia kelią į sėkmę. Pramogų verslo sureikšminimas Intriguojantis klausimas iš vakaro vedėjo Pauliaus lūpų: ar pagrįstas visuomenėje sklandantis stereotipas, jog dauguma garsių žmonių – „pasikėlę“? Čia medalis turi dvi puses – galima teigti, jog pati rinka ir sukuria šį susireikšminimo burbulą. Tačiau sulig pirmaisiais vakaro svečio žodžiais tampa aišku – Rolandas Vilkončius – jauki, inteligentiška ir susižavėjimą kelianti asmenybė. „Tiesa yra svarbiau už meilę“, teigia R. Vilkončius. Pasak jo, tik atvirumas skatina progresą, būtent jis ir turėtų būti tvirčiausias asmenybės pamatas. Ši kitoniška, pagarbą kelianti pasaulėvoka auditorijoje sukelia šurmulį...
DJ gyvenimo užkulisiai, universalumas, „tinkas“ bei multifunkcionalumas

DJ gyvenimo užkulisiai, universalumas, „tinkas“ bei multifunkcionalumas

Šviesos įjungtos, kamera paruošta – vasario 5-osios vakarą naujojo „RADIO ETHER“ klubo scenoje vieni žinomiausių Lietuvoje klubinės kultūros atstovų, DJ gyvenimo asai: Modestas (Rembo) Švoba, Loranas Vaitkus, Doctah Jahngle bei potencialus jų įpėdinis vedęs šią kitonišką diskusiją Dj Paul Berg. Kelio pradžia Visi trys scenos gigantai sutinka – pirmasis laiptelis yra pats sunkiausias. L. Vaitkus pradėjęs savąjį kelią tarp 1998-1999 metų „Muzikos bomboje“ tvirtina: „be kūrybos tu niekam neįdomus“. Modestas Švoba, dirbęs padavėju, į muzikos industriją žengė radijo keliu, o šis taip pat nebuvo vienas lengviausių. Siekiant tikslo (šioje perspektyvoje – sėkmingo DJ titulo) esminiu vardikliu tampa žmogaus multifunkcionalumas. Pasak Doctah Jahngle, jo karjeros pradžia taip pat nebuvo saldi – teko dirbti be užmokesčio, atlikti nemažą kalną pavienių darbų visiškai nesusijusių su menininko troškimu, tačiau viską šioje kelionėje lemia žmogus, jo siekiai, iniciatyvos lygis bei universalumas. Kūrėjas pabrėžia: „nesivaikykite madų“. DJ sfera aplodismentais apdovanoja tik nebijančius eksperimentuoti, turinčius stiprų kultūrinį pagrindą bei tuos, kurie vedami savo vidinės ugnies atranda nišą, kurioje gali visapusiškai suklestėti. Apie muzikos industriją L. Vaitkus pastebėjo, jog šiandieninė Lietuvos muzikos kultūra tampa eiline industrija. Problema kyla tuomet, kai traktuojantys save garsiais apvainikuoja savo vardą nesamais titulais. Ir visa tai tik dėl to, jog jų kelias į žvaigždes grįstas apatiniu trikotažu, „tinkuotu“ veidu ir silikono kulto dvelksmu. Kalbant apie sceninį įvaizdį vakaro dalyviai vieningai sutiko – įvaizdį diktuoja scenos mastas bei vardo sukurtas vizualus personažas. Diskusija išprovokavo susirinkusios auditorijos klausimą: KAS YRA PROFESIONALAS? Ši sąvoka tampa reliatyvia, kadangi profesionalumą lemia tam tikros asmeninės savybės, pasireiškiančios atitinkamoje erdvėje. Pasak Modesto Švobos, viena dinamiškiausių profesionalumo formulių, tai meniška kantrybė – kantrus menas, vedantis nevaržomo augimo link. DJ užkulisiai Kaip...
Rodomas puslapis 1 iš 3123