Rinkdamiesi studijas, pasikliaukite vidine nuojauta

Rinkdamiesi studijas, pasikliaukite vidine nuojauta

Jauni žmonės, jausdami atsakomybę už savo ateitį ir bijodami suklysti, dažnai renkasi populiarią specialybę, kuri daugumos požiūriu yra laikoma sėkminga. Tačiau toks specialybės pasirinkimas ne visada atneša teigiamų rezultatų. Kaip išvengti „sėkmingos specialybės“ mito pinklių? Naudingais patarimais ir įžvalgomis apie veiklos pasirinkimą dalijasi neformalaus ugdymo organizacijos „Kitas Variantas“ vadovas ir tęstinių mokymų treneris Tomas Kaulinskas bei „Kito Varianto“ mentorius Vitalijus Šostak. Aklas specialybės pasirinkimas – be perspektyvos Galima apibendrinti, jog net aštuoni abiturientai iš dešimties besirenkančių studijų kryptį, o vėliau – ir karjerą, tai daro netinkamai. Ir tik labai maža dalis jaunuolių pasirenka tą sritį, kurioje jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Paklaustas apie studijų pasirinkimą, neformalaus ugdymo organizacijos „Kitas Variantas“ vadovas T. Kaulinskas teigia, jog pagrindiniai veiksniai, lemiantys daugumos pasirinkimą, dažniausiai yra šie: specialybės populiarumas ir siūlomas uždarbis, tėvų ar aplinkinių spaudimas, noras mokytis būtent tam tikrame mieste arba tiesiog noras rasti studijas, kur būtų kuo lengviau mokytis. Dalis jaunimo specialybę renkasi beveik atsitiktinai. „Dirbdamas su moksleiviais, dažnai susiduriu su jų aklu tikėjimu atsitiktinumu – „O gal įstosiu“. Tokiu atveju jie negalvoja apie ateities perspektyvą, ką jie veiks su įgytu išsilavinimu. O juk renkantis studijas būtina suvokti, ar ta veikla iš tiesų yra mano mėgstama“, – teigia vienas iš „Kito Varianto“ mentorių V. Šostak. Metai be mokslų – laiko švaistymas ar savęs atradimas? Birželio mėnesio pradžioje prasideda abiturientų paraiškų pildymo į aukštąsias mokyklas laikotarpis. Vieniems pakanka parašyti vieną prašymą į atitinkamą sritį, kiti tradiciškai pildo kuo daugiau pasirinkimų – jei nepriims vienur, lieka vilties įstoti į kitą aukštąją mokyklą. Nenorint gailėtis dėl netinkamos specialybės, prarasto laiko ar sumokėtų pinigų, abu pašnekovai sutaria dėl vieno – verta po egzaminų praleisti metus,...
Pažink save – Kitas variantas

Pažink save – Kitas variantas

Praėjusį savaitgalį Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija sulaukė neformalaus ugdymo organizacijos VšĮ „Kitas variantas“ mentorių iš Vilniaus. Visi aktyvūs, naujų žinių bei potyrių ištroškę mokiniai turėjo puikią galimybę susipažinti su trimis be galo žaviais bei įkvepiančiais lektoriais – Mažvydu Puidoku, Viktoru Šeriu bei Vaida Trijonyte, bei sudalyvauti visą dieną trukusiuose mokymuose. Atvykę į renginį išsitraukėme lapelius, kurie mus suskirstė į tris grupes. Po trumpo aptarimo mokymų pradžioje, kurio metu išsikėlėme dienos tikslus bei truputį susipažinome, mūsų laukė atskiros paskaitos skirtinguose kabinetuose. Pirmoji paskaita, į kurią keliavome mes, – savęs pažinimo menas, kurio mokė Viktoras Šerys. Daugiau nei valandą trukusio užsiėmimo metu sužinojome, kokią įtaką mūsų asmenybės kūrimui turi aplinka, kaip galime mažais žingsneliais žengti pozityvaus mąstymo bei gyvenimo link. Susipažinome su aukštos bei žemos savigarbos požymiais. Atlikome turbūt sunkiausią užduotį, kokia kliuvo visos dienos metu, – surašėme 10 geriausių savo asmeninių savybių. Diskusijų metu vieni su kitais pasidalinome asmenine patirtimi bei įvairiais patarimais, kuriuos, be abejo, tikrai panaudosime. Antrojoje paskaitoje mus pasitiko žavioji Vaida. Šį kartą ne tik kalbėjome, bet ir veikėme. Sužinojome kritinio mąstymo sąvoką bei kiekvienas savyje atradome tam nors kruopelę talento. Galėjome pasijausti lyg geriausi advokatai, išsitraukdami situaciją ir argumentuotai prieštaraudami likusios grupės nariams, kurie norėjo pakeisti mūsų nuomonę. Tai mums visiems buvo savotiškas iššūkis, su kuriuo daugiau ar mažiau visi susidorojome. Vaida padrąsindama sakė, jog to galima kuo puikiausiai išmokti dažniau treniruojantis. Užsiėmimo pabaigoje surengėme konferenciją, kurios tema susijusi su didžiausia šių dienų gimnazistų aktualija – šimtadieniu. Vienas po kito sėdome į šimtadienio organizatoriaus kėdę bei turėjome atsakinėti į „žurnalistų“ užduotus klausimus, tačiau teko gerokai pasistengti, mat daugelis klausimų buvo visiškai netikėti, o „pasimesti“ negalėjome. Paskutinė...
Naujieji metai – motyvacija ar demotyvacija?

Naujieji metai – motyvacija ar demotyvacija?

Laukiame ir ruošiamės sutikti Naujuosius metus, tikėdamiesi atversti švarų, baltą popieriaus lapą. Pagaliau pradėsime sportuoti, skaitysime įdomias knygas, išmoksime užsienio kalbą. Bet ar tikrai? Gaila, tačiau šie mūsų tikslai po švenčių gyvuoja daugiausiai kelias savaites, o vėliau būna pamiršti ir paslėpti po kasdienių darbų kilimėliu. Pokyčiams Naujųjų metų nereikia „Ne tik jaunuoliai, bet net ir suaugę tiki, kad atėjus sausio pirmai dienai, jie staiga pasikeis. Deja, neatskris jokia pasakų fėja, neateis jokie elfai, kurie mostelėtų burtų lazdele ir Naujųjų metų naktį pakeistų tuos žmones kardinaliai. Ir jei jiems tam tikrų tikslų nepavyko pasiekti iki šiol, tai kas turėtų pasikeisti dabar? Tie patys įpročiai, įsitikinimai ir vidiniai blokai, trukdę anksčiau, niekur nedingsta. Galbūt trumpalaikė motyvacija skatina veikti kokias kelias savaites po pasižadėjimo, bet vėliau viskas grįžta į senas vėžes“, – teigia neformalaus ugdymo organizacijos „Kitas variantas“ įkūrėjas ir vadovas Tomas Kaulinskas, kuris tiek suaugusiems, tiek moksleiviams veda teorinius bei praktinius užsiėmimus, kaip teisingai išsikelti tikslus ir jų siekti. Jei žmogus iš tikrųjų nori pakeisti savo gyvenimą, jis nelaukia Naujųjų metų, kito mėnesio ar net dienos – keistis jis pradeda tą pačią minutę, kai supranta, kad jam tai reikalinga. Pokyčiams ar svajonių išsipildymui nebūtinas tikslus laikas, svarbiausia savo mintis ir idėjas paversti veiksmais, atnešančiais norimus rezultatus. Pervertiname savo tikslus Užvaldyti kalėdinės dvasios ir naujos pradžios laiko dažnai nepajaučiame, jog kitiems metams užsibrėžiame tikslus, kurių nepajėgsime išpildyti. Todėl, kai po švenčių žlunga mūsų planai ir mažėja motyvacija, imame teisintis: „Tai buvo ne mano jėgoms“, „Tam reikia stiprios valios“ ir t.t. Jei šįkart nepavyko, galbūt reikia pradėti nuo šiek tiek paprastesnių ir labiau įveikiamų tikslų? „Norų įgyvendinimui koją pakiša ir neadekvačiai ambicingi tikslai....
Perduok gerumą kitam, tik ne man

Perduok gerumą kitam, tik ne man

Aš nekenčiu Kalėdų! Nekenčiu švenčių! Negaliu pakęsti, kai prieššventinė makalynė prasideda dar rudenį. Nekenčiu, kai jau nuo lapkričio pradžios man siūlo, bruka, rekomenduoja, akcijomis dalina įvairią kalėdinę atributiką – dovanėles, girliandas, pasiūlymus – geriausius, paskutiniausius, superiniausius. Net vaikai stebisi – o kodėl jau papuošta? Juk dar ne Kalėdos. O aš stebiuosi – negi supermašina ar tobula buitinė technika išgelbės mano Kalėdas? Negaliu pakęsti to perdėto noro įsiteikti, pasirūpinti prabangiomis, bet nereikalingomis dovanomis kartu su pigiomis dekoracijomis ir blizgučiais per kalėdinius vakarėlius ir kuo gausiau. Tokia greito vartojimo kultūra – suvartojau, išmečiau, ir vėl nuo pradžių. Negaliu pakęsti nuolatinio vaikų zyzimo – noriu, noriu, noriu, duok, duok, duok – dabar!!! Vieną dieną bandžiau mažiesiems savo drakoniukams paaiškinti, kad Kalėdų senelis šiemet neateis, nes neturi pinigų dovanoms. Gavau paprastą atsakymą, ir gana logišką – „taigi Kalėdų senelis pats dovanas daro, jam pinigų nereikia“. Negali pykti, žinoma, kai vaikai tiki kažkuo, ir kai ne viskas pinigais matuojama. Man patinka, kai mažas pipiras klausia tėvų: „o šitas Kalėdų senelis parduotuvėje tikras, ar ne?“, ir pats atsako: „čia tikriausiai tik žmogus persirengęs seneliu, juk dar ne Kalėdos“.  Arba „ O kaip senelis įeina į namus? Turi stebuklingą raktą, kuriuo visos durų spynos atsirakina? O kur jo ratai? Kai buvo atėjęs, nemačiau.“  „O Kalėdų seneliai iš kur atsiranda? Jie būna maži berniukai, po to užaugę pasirenka būti Kalėdų seneliais?“ Nuostabi vaikiška logika, – juk mažųjų daug, tai ir senelio reikia ne vieno, kad pas visus suspėtų, be to, tai puiki profesija – nešti džiaugsmą. Tad kita vertus – šventės idėja puiki. Tikrai norisi pradžiuginti visus, ne tik pačius artimiausius, bet ir tuos, su kuriais tik...
Lyderiu gali būti kiekvienas, net ir moksleivis

Lyderiu gali būti kiekvienas, net ir moksleivis

Esame įsitikinę, kad lyderiai yra tie žmonės, kurie užima vadovaujančias pareigas, yra puikūs oratoriai bei yra daug pasiekę savo karjeroje. Dėl to dažniausiai neįvertiname tokių stiprių savybių kaip atsakomybė, paslaugumas ar tolerancija. Tačiau lyderiu gali būti ir mama, ir mokytojas ar net moksleivis. Svarbiausias kriterijus – būti savimi. Tai vis dėlto koks yra lyderis? „Lyderis nebūtinai turi būti labai daug pasiekęs. Nebūtinai jis yra vadovas. Tai žmogus, kuris gyvena savo gyvenimą, daro tai, kas jam patinka, būna savimi, nebando būti kažkuo kitu, neapsimetinėja, nebando slėptis. Suteikti lyderio savybes tik vadovams – tai amerikietiška motyvacija“, – pasakoja neformalaus ugdymo organizacijos „Kitas variantas“ įkūrėjas ir vadovas Tomas Kaulinskas. Kiekvienas gali vadintis lyderiu: jei jis pasitiki savimi, pažįsta savo emocijas, puoselėja savo stiprybes, o savo silpnybes ne tik žino, bet ir dirba ties jomis, kad jos netrukdytų siekti tikslų ir judėti į priekį. O geriausiai žmogus mokosi iš aplinkinių, kai mes matom aplink save lyderius, tie žmonės mus įkvepia būti geresniais, būti savimi. „Jie motyvuoja bei įkvepia priimti iššūkius. Tik tie, kurie nori ir geba pasiimti maksimumą iš gyvenimo, išnaudoja visas galimybes, kurios padeda jam pasiekti tikslą, gali vadintis lyderiais“, – įsitikinusi septyniolikmetė Gabrielė iš Rietavo.   Nelyginti, o parodyti pavyzdį Jaunam žmogui labai sudėtinga būti savimi, kuomet iš visų pusių yra ne tik patarinėjama, bet ir nurodinėjama, kaip gyventi, koks jis turėtų būti ir koks neturėtų. Jaunuoliams reikia sėkmingų pavyzdžių, kurie skatintų veikti, o ne ribotų jų norus ir tikslus. „Mes visi norime būti savarankiški ir laisvi. Jeigu moksleivis jaus, kad jo nuomonė gerbiama, jei su juo bus bendraujama demokratiškai, o ne kaip kareivinėse, jis labiau pasitikės savimi, gebės priimti ir...
Susitikimas su Rita Žliobaitė

Susitikimas su Rita Žliobaitė

KADA? Balandžio 9 d. (ketvirtadienį) 18h KUR? Menų spaustuvė (Šiltadaržio gatvė 6, Vilnius) Registracija čia ir dabar: http://goo.gl/forms/b9WC4cgyIM Ar aktorius geras psichologas? O ar psichologas gali būti aktoriumi? Kaip suderinti dvi profesijas, kurios atrodo nesuderinamos? Rita Žliobaitė savo gyvenime pasirinko dvi sritis – aktorystę ir psichologiją. Norite sužinoti, kaip jai pavyksta jas suderinti? Ateik į KITO VARIANTO organizuojamą susitikimą su nauja žvaigžde lietuviško kino padangėse – Rita...
Rodomas puslapis 3 iš 612345...Paskutinis »