Knygos

Pagrindinis veikėjas Paskutinis Paris – berniukas, kuris susensta norėdamas savaip sutvarkyti pasaulį, įgyvendinti savo svajonę. Būdamas penkerių jis pamato pirmąjį automobilį, devyniolikos – karą, dvidešimt penkerių – sutinka savo gyvenimo meilę… „Toji istorija“ – yra Paskutinio Pario istorija.

Alessandro Baricco (Aleksandras Bariko, g. 1958 m.) – Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas šiuolaikinis italų rašytojas. Lietuvių kalba yra išleisti romanai: „Šilkas“, „Aistrų pilys“, „Novečentas“, „Jūra vandenynas“, „City“, „Be kraujo“, esė „Next. Maža knygelė apie globalizaciją ir būsimąjį pasaulį“.

Romanas „Toji istorija“ (Questa storia) pasirodė 2005 m. Tai kūrinys apie automobilių lenktynes, beprotiškas svajones, karą, meilę… Čia tikrovė pinasi su istoriniais įvykiais, istorija – su kasdienybe, faktai – su pramanu, sukurtas realus nerealus gyvenimas.

Muilas, pagamintas iš žmogaus riebalų, prabangių restoranų padavėjai, su sriuba išdarinėjantys neminėtinus dalykus ir pogrindinė organizacija, siekianti visame krašte sukelti smurtinę anarchiją – tai tik keletas vaizdelių iš amerikiečių rašytojo Chucko Palahniuko debiutinio romano, skirto tikrai ne silpnų nervų skaitytojams. Nepaprastai ironiškas, įžvalgus ir įspėjantis kūrinys, kuriame nagrinėjamos temos šiandien – kaip niekada aktualios. Sveiki atvykę į kovos klubą!

Knygoje – du žymaus vokiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato Hermanno Hesse‘s (1877-1962) autobiografiniai kūriniai, kuriuos vienija kelionės motyvas ir ironiška nuotaika. “Kurortininkas” (1925) – tai šmaikštus pasakojimas apie gydymąsi Badeno kurorte, apie kurorto kasdienybę ir kiek neurotiško paciento vargus ir džiaugsmus.”Kelionė į Niurnbergą” (1927) – 1925 m. įvykusios kelionės aprašymas. Pakviestas skaityti savo kūrybos, autorius lankosi Pietų Vokietijos miestuose, susitinka su įvairiais žmonėmis, apžiūrinėja architektūros ir meno paminklus, mėgaujasi jaunystės prisiminimais ir dėsto savo požiūrį į rašytojo profesiją.

Hermann Hesse (1877-1962) – vienas žymiausių vokiečių rašytojų. “Stiklo karoliukų žaidimas” – brandžiausias H. Hesse romanas, atnešęs autoriui Nobelio premijos laureato šlovę (1946). Čia bandoma sutaikyti priešybes “dvasia-jausmas”, bet amžinasis būties dualizmas nagrinėjamas kur kas nuodugniau. Veiksmo perkėlimas į tolimą XXII amžių leidžia susikaupti ties idėjų pasauliu, nagrinėti problemą filosofiniu aspektu ignoruojant konkrečią buitį. Dvasinio prado reiškėjas – romano pagrindinis herojus Jozefas Knechtas – gyvena idealioje Kastalijoje, ypač palankiomis sąlygomis, skatinančiomis visų intelektualo dvasinių galių suklestėjimą. Jo antipodas – Pilnijas Desinjoris, Jozefo ir bičiulis, ir priešas, atėjęs iš visai svetimo jam pasaulio. Jaunuoliai kovoja tarpusavyje, vykdydami iš esmės tą pačią misiją: abu svajoja sutaikyti du priešingus pradus – dvasią ir pasaulį.

„Sidharta“ – vienas žymiausių vokiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato Herman Hesse kūrinių. H.Hesse nepaprasto likimo menininkas, o Sidhartos istorija – tam tikra prasme jo gyvenimo kelio apmąstymas. Romanas išverstas į 39 kalbas, tiražas siekia keliolika milijonų egzempliorių.

Tai istorija apie meilę, praradimą ir nerimastingą aistrą. Vienas garsus rašytojas, gyvenantis Paryžiuje, rašo apie dvasingumą, eina Šventojo Jokūbo keliu, ir vis dėlto vieną dieną, nieko nepaaiškinusi, jį palieka žmona. Jis leidžiasi į ilgą kelionę jos ieškoti. Jam, tarsi šių laikų Ulisui, tenka nugalėti daugybę pagundų ir sunkumų, kol galiausiai atranda, kas svarbiausia ir ko išties verta ieškoti, – savo tikrąjį „aš“.

Knygoje daug apmąstymų ir minčių apie turtą, sėkmę, santuoką. Zahiras lydi autorių ir pagrindinį veikėją – šiame romane matome autoriaus ir pagrindinio veikėjo gyvenimo paralelę, – lydi visada, o ypač tada, kai įkyrios mintys jiems neduoda ramybės, kai jie skausmingai klausia savęs, kodėl paliko mylima moteris.

Rašydamas šį kūrinį, Paulo Coelho sėmėsi įkvėpimo iš islamo tradicijos ir Jorge Luiso Borgeso novelės „Alepas“. Manoma, kad Zahiro sąvoka atsirado XVIII amžiuje. Zahiras arabiškai reiškia „matomas, esantis, visada pastebimas. „Kažkas“, kas prisiartinęs pamažu užvaldo mūsų mintis ir nebeleidžia galvoti apie nieką kitą. Tai gali būti laikoma šventumu arba beprotybe. 

Ši knyga – kvietimas kiekvienam iš mūsų įgyvendinti savo svajones, atsilaikyti prieš nežinomybę ir klusniai eiti likimo nubrėžtu keliu. Kartu tai raginimas atrasti savyje šviesos karį. Įkvepiančiomis trumpomis istorijomis ir sentencijomis autorius kviečia kiekvieną žengti kario keliu. Kario, vertinančio gyvenimo stebuklą, nebijančio pralaimėti, nebijančio būti tuo, kuo jis trokšta būti.

Paulo Coelho knygos išverstos į 56 kalbas, skaitytojai iš 150 šalių, nepaisant nei tikėjimo, nei kultūrinių skirtumų, žavisi jomis.

Tai romanas apie neišvengiamybę. Pabėgęs nuo Jezabelės persekiojimo, Elijas apsistoja Sarepto mieste. Tačiau miestą sugriauna asirai. Po šios tragedijos Elijas suvokia tikrąją savo gyvenimo prasmę.  Visi įvykiai žmogaus gyvenime rikiuojasi taip, kad jis galėtų įgyvendinti, ką jam skyrė likimas. “Kai tu tikrai ko nors trokšti, visas pasaulis slapta tau padeda įgyvendinti šį troškimą. Visiškai tuo tikiu. Tačiau kiekvieno mūsų gyvenime esti laikotarpių, kurių neįstengiame perprasti… Manau, ne aš vienas tai patyriau – neišvengiamybė yra palytėjusi kiekvieno šios žemės žmogaus gyvenimą”. Paulo Coelho

Pagrindinė romano herojė – Atėnė. Ji našlaitė, palikta čigonės motinos Transilvanijoje ir įtėvių išvežta į Beirutą. Mergaitė nuo mažumės pajunta turinti nepaprastų sugebėjimų. Paskatinta tikėjimo ir aistros, nesuprantamų daugumai jos bendraamžių, ji klaidžioja po Europą ir Viduriniuosius Rytus, siekdama būti priimta, ieškodama tikrojo savo gyvenimo kelio. Atėnė tampa šių laikų raganų medžioklės objektu.

Šio leidinio devizas: „Meilei svarbi kiekviena sekundė. Nepraleisk jos!“. Naujausiame savo romane Paulo Coelho tyrinėja sakraliąją sekso ir meilės prigimtį, ragina skaitytojus peržengti savus prietarus, nugalėti savus demonus ir atrasti savąją vidinę šviesą. Dvidešimt trejų metų brazilė, atvažiavusi į Europą, pradeda dirbti prostitute viename Ženevos naktiniame bare. Didžiausia jos gyvenimo svajonė – užsidirbti pinigų, kad grįžusi į gimtąją šalį galėtų nusipirkti didelį ūkį, namą tėvams ir patogiai gyventi. Tačiau sykį į naktinį barą, kuriame ji dirba, užklysta vyriškis, ir juodu pamilsta viens kitą. „Svarbiausius mūsų susitikimus parengia sielos, kūnams dar nepasimačius. Paprastai tie susitikimai įvyksta, kai prieiname ribą, kai pajuntame poreikį emociškai numirti ir prisikelti. Mūsų laukia susitikimai – bet kaip dažnai mes stengiamės jų išvengti! Ir tada, kai esame nusivylę, kai nebeturime ko prarasti arba kai be galo džiaugiamės gyvenimu, apsireiškia kažkas nežinoma, ir mūsų galaktika pakeičia kryptį“.