Susitikimas su Rita Žliobaitė

Susitikimas su Rita Žliobaitė

KADA? Balandžio 9 d. (ketvirtadienį) 18h
KUR? Menų spaustuvė (Šiltadaržio gatvė 6, Vilnius)
Registracija čia ir dabar: http://goo.gl/forms/b9WC4cgyIM

Ar aktorius geras psichologas? O ar psichologas gali būti aktoriumi? Kaip suderinti dvi profesijas, kurios atrodo nesuderinamos? Rita Žliobaitė savo gyvenime pasirinko dvi sritis – aktorystę ir psichologiją. Norite sužinoti, kaip jai pavyksta jas suderinti?
Ateik į KITO VARIANTO organizuojamą susitikimą su nauja žvaigžde lietuviško kino padangėse – Rita Žliobaite!

DJ gyvenimo užkulisiai, universalumas, „tinkas“ bei multifunkcionalumas

DJ gyvenimo užkulisiai, universalumas, „tinkas“ bei multifunkcionalumas

Šviesos įjungtos, kamera paruošta – vasario 5-osios vakarą naujojo „RADIO ETHER“ klubo scenoje vieni žinomiausių Lietuvoje klubinės kultūros atstovų, DJ gyvenimo asai: Modestas (Rembo) Švoba, Loranas Vaitkus, Doctah Jahngle bei potencialus jų įpėdinis vedęs šią kitonišką diskusiją Dj Paul Berg.

Kelio pradžia

Visi trys scenos gigantai sutinka – pirmasis laiptelis yra pats sunkiausias. L. Vaitkus pradėjęs savąjį kelią tarp 1998-1999 metų „Muzikos bomboje“ tvirtina: „be kūrybos tu niekam neįdomus“. Modestas Švoba, dirbęs padavėju, į muzikos industriją žengė radijo keliu, o šis taip pat nebuvo vienas lengviausių. Siekiant tikslo (šioje perspektyvoje – sėkmingo DJ titulo) esminiu vardikliu tampa žmogaus multifunkcionalumas. Pasak Doctah Jahngle, jo karjeros pradžia taip pat nebuvo saldi – teko dirbti be užmokesčio, atlikti nemažą kalną pavienių darbų visiškai nesusijusių su menininko troškimu, tačiau viską šioje kelionėje lemia žmogus, jo siekiai, iniciatyvos lygis bei universalumas. Kūrėjas pabrėžia: „nesivaikykite madų“. DJ sfera aplodismentais apdovanoja tik nebijančius eksperimentuoti, turinčius stiprų kultūrinį pagrindą bei tuos, kurie vedami savo vidinės ugnies atranda nišą, kurioje gali visapusiškai suklestėti.

Apie muzikos industriją

L. Vaitkus pastebėjo, jog šiandieninė Lietuvos muzikos kultūra tampa eiline industrija. Problema kyla tuomet, kai traktuojantys save garsiais apvainikuoja savo vardą nesamais titulais. Ir visa tai tik dėl to, jog jų kelias į žvaigždes grįstas apatiniu trikotažu, „tinkuotu“ veidu ir silikono kulto dvelksmu. Kalbant apie sceninį įvaizdį vakaro dalyviai vieningai sutiko – įvaizdį diktuoja scenos mastas bei vardo sukurtas vizualus personažas.

Diskusija išprovokavo susirinkusios auditorijos klausimą: KAS YRA PROFESIONALAS? Ši sąvoka tampa reliatyvia, kadangi profesionalumą lemia tam tikros asmeninės savybės, pasireiškiančios atitinkamoje erdvėje. Pasak Modesto Švobos, viena dinamiškiausių profesionalumo formulių, tai meniška kantrybė – kantrus menas, vedantis nevaržomo augimo link.

DJ užkulisiai

Kaip ir kiekviena profesija, DJ gyvenimas turi tamsiąją pusę. Naktiniai vakarėliai, šviesų spindesys, nesiliaujantys ritmai ir judesys – nesunku nuspėti, kad toks gyvenimo būdas ilgainiui gali užimti kvapą. Skeptikų burnojimai, potenciali depresijos rizika, konkurencija, stereotipai gali lemti asmeninio gyvenimo kokybę, tačiau net ir tai nesutrukdo siekti užsibrėžto tikslo. Ambicijų, ne paslaptis, turi ir vakaro svečiai. L. Vaitkus atskleidė vieną didžiausių savo svajonių – tai vinilas, ant kurio puikuotųsi jo inicialai. Tai būtų lyg įrodymas, kad stiprų potencialą turintys troškimai gali nuvesti pasisekimo keliu.

 

Vakarui baigiantis oratorius palydėjo aplodismentų banga, o šie taip pat nukėlė kepures susirinkusiems ir palepino juos trumpute pamokėle už pulto. Besišypsantys veidai, virtinė klausimų šiuos klubinės kultūros titanus lydėjo iki paskutiniosios susitikimo minutės.

Aistė Semėnaitė

Visuomet pozityvus ir su šypsena,

Tavo „Kitas variantas”

Santykiai – kaip lipimas į kalną susirišus viena virve

Esu girdėjusi klausimų ir apgailestavimų: „o jei būtum pasirodžiusi prieš dvidešimt metų“, „kur tu buvai prieš aštuonerius metus“ ir t.t. Ar jie nenuvilia, neskaudina, nepalieka galimybių? Norėčiau žinoti – kuo blogas laikas yra dabar?

Žmonės susitinka tuomet, kai yra vienas kitam reikalingi – pačiu tinkamiausiu metu. Net yra posakis „pats tinkamiausias laikas yra DABAR, pats tinkamiausias žmogus – esantis šalia“. Ir kad įvertintum žmogaus unikalumą jau dabar, turi jį gerai įžvelgti ir suvokti.

Mums svarbu būti ypatingiems, nepakartojamiems, svarbiems. Ir tokio pat ypatingo draugo norime šalia. Tiesa? Kad būtum visapusiškai įdomus ir tokį pat žmogų sutiktum – turi tobulėti. Ne laukti, kad kitas pakylėtų ir rastų perlus tavyje – kaip juos rasti, jei neįsidėjai? Vieni mąsto – štai, susirasiu antrą pusę ir prasidės nuostabus gyvenimas – įvairi veikla, įdomūs pomėgiai, viršūnių siekimas. Bet ar tikrai? Ką pats gali antrai pusei pasiūlyti? Kuo ją sudominsi? Kuo patrauksi? O jei atsiras draugas, bet tavęs neįkvėps, nepakels, bus neįdomus, lauks įkvėpimo ir paramos?

Man žavūs žmonės, turintys vidinės ugnies – verda, dega, kepa, lekia, turi daugybę idėjų, užsiėmimų, pomėgių, geba sudominti kitus. Tokie žmonės yra tarsi viesulai, įtraukiantys kitus į savo sūkurį. Kaip manote, ar jie laukia, kol juos kas nors įkvėps? Nemanau. Jie domisi daug kuo, šviečiasi, išbando daugybę dalykų, kad rastų save. Kad savo širdis prikrautų lobių, naudojasi ne tik knygomis, bet taip pat lanko paskaitas, seminarus, naršo internete (ieškodami informacijos), bendrauja, kolekcionuoja nuomones ir požiūrius, ir tuomet daro savas išvadas. Jie TOBULĖJA – atranda, praranda, nusivilia, nustemba, klysta, ir vėl bando. Kol randa save, įgyvendina svajones. Su tokiu žmogumi smagu ir įdomu bendrauti.

Tačiau, bendravimas su tokiu nenustygstančiu žmogumi kartu yra ir iššūkis. Kai norime būti patrauklūs, kažkuo nustebinti, pasirodyti geresni, tampame ir patys iššūkiu – nestovėti vietoje ir nelaukti. Bendravimas – informacijos, nuomonių, emocijų mainai. Tada įvyksta vienas kito papildymas ir augimas kartu – atrasti, prarasti, nustebti ir mėgautis gyvenimu. Tokie santykiai – kaip lipimas į kalną susirišus viena virve: tu palipi, tave pastumia, tuomet tu patrauki į viršų.

Būkite smalsūs, žingeidūs, nepatiklūs, norėkite viską patikrinti, išbandyti. Kraukite sielas ir širdis lobių, kad vieną kartą sutiktam „viesului“ galėtumėte pasakyti – „Kur tu buvai visą mano gyvenimą?“.

 

Rasa Ladygaitė

Visuomet pozityvus ir su šypsena,

Tavo „Kitas variantas”

Įkvepianti asmenybė – Mantvydas Leknickas

Įkvepianti asmenybė – Mantvydas Leknickas

Gruodžio 10 d., trečiadienį, 18 val. Menų spaustuvėje „Kitas Variantas“ tęsė susitikimų su lyderiais ciklą ir šį kartą gyvenimo išmintimi dalinosi jaunas, kuriantis ir kelių tūkstančių gerbėjų armiją turintis rašytojas Mantvydas Leknickas. Susirinkusiems gerbėjams prisistatė kaip žmogus, turintis dideles svajones, kurias stengiasi paversti realybe, o rašymas bei knygos išleidimas buvo vienos iš svajonių, kurias jam pavyko įgyvendinti.

 

Kūrybos pradžia

„Vaikystėje turbūt visi esame piešę piešinėlius, kuriuos nešdavome mamai, o mama sakydavo, kad žiauriai gerai. Tėtis ne visada“ – prisiminęs vaikystės dienas pasakojo M. Leknickas. Jau nuo pat vaikystės mėgdavo rašyti, piešti, bet daugiau rašyti pradėjo vėlesnėse klasėse. Lietuvių kalbos mokytoja leisdavo, tiksliau, pats pradėjo sau leisti, rašyti samprotavimo rašinius šiek tiek pasikoreguodamas temą, o vėliau ėmė rašyti savomis temomis. „Mokytoja nepykdavo, taip man galbūt leisdavo išsilieti, kartais gal netgi per stipriai parašydavau, bet jinai visą laiką mane palaikydavo, nekreipdavo dėmesio į skyrybos klaidas ir kitus dalykus. Tuomet turėjau bėdą, kurią ir dabar turiu, – dažniausiai to, ką parašau, neperskaitau antrą kartą. Ne todėl, kad tingiu, bet nebeįdomu pačiam save skaityti“ – mintis dėstė rašytojas.

Keliai nuvedę iki eilėraščių rašymo

Netikėtai aptikęs savo publikuotą straipsnį „Lietuvos Ryte“ nusprendė, kad visai gerai būtų pačiam kažką parašyti. Pagalvojęs, kodėl gi nepaerzinus žmonių, pradėjo rašyti straipsnius internete tiesiog savo malonumui. Kaip pats minėjo, neturėjo tada būrio skaitytojų. Galima sakyti, nieko neturėjo. Tačiau laikui bėgant jų vis daugėjo, o straipsniai talpinami blogas.lt tinklalapyje patekdavo į topus. Pamatęs, kad kūriniai sulaukia didelio skaitytojų dėmesio, Mantvydas nusprendė savo skaitytojams neberodyti reklamos, kurios buvo tinklalapyje ir „persikėlė“ į Facebook svetainę, o savo kūrybą ėmė talpinti sukurtoje paskyroje. „Tada šiek tiek pasikeitė formatas, bet ne visada rašau trumpus kūrinukus, rašau ir ilgesnius. Nors viešinu tai, kas man pačiam atrodo geriausia, labai kritiškai žiūriu į tai, ką skelbiu“ – pridūrė M. Leknickas.

Dėl baimių viešinant darbus

„Man atrodo, jog bet kuris filmo, muzikos kūrėjas ateina su savo stiliumi ir tikrai nepradeda nuo visiško eksperimento, o daro tai, ką yra išsibandęs. Visų dalykų, kuriuos jaučiu, kad reikia tobulinti, tiesiog nerodau“ – teigė M. Leknickas. Tačiau viešinant kūrinius baimių nejaučia, nes, jei nepasiseks, nieko čia baisaus. Svarbiausia nebijoti savęs, o ką kiti apie tave pagalvos, tik dar vienas komentaras.

Tai kas įžiebia kūrimo liepsnelę

Rašytojas įkvėpimo semiasi stebėdamas kitus žmones, klausydamas muzikos – tai tarytum dirgikliai, sukuriantys kažką tokio, kad įkvepia rašyti. Pavyzdžiui, vasarą Mantvydas labai mėgsta sėdėti lauke, tada mato ir stebi vaikščiojančius žmones, juos analizuoja ir iš to gimsta kūryba. Pasak M. Leknicko, „įkvėpimas – dažniausiai tie žmonės, kuriuos sutinki savo gyvenime. Man atrodo, kad turi būti viskas išjausta ir išgyventa, kad sugebėtum perteikti taip, kad ir kitas pajustų. Netgi klausant muzikos arba girdint kitus šnekant supranti, kad šneka ne jis, o kalba paruošta iš anksto. Man atrodo čia ir yra tas svarbiausias dalykas. Jeigu šnekėsi apie tai, kuo tiki, tada viskas tampa tikra.“

Rašant Lietuvoje

„Mokykloje yra įdiegta, kad būtinai turi skaityti ir analizuoti. Mums neliepia atrasti, neprašo pasakyti, ką tau sukėlė perskaityti žodžiai, kokia emocija kilo. Yra prašoma parašyti tai, ką rašytojas norėjo pasakyti ir, manau, tai yra didžiausia klaida“ – sakė M. Leknickas. Pasak jo, būtent dėl to žmonės rašo kitiems, kad šie kuria banalybes arba pradeda teigti, kad tai paprasti, beviltiški sakiniai, nes viskas labai aiškiai pasakyta.

Mes visi nuo jaunų dienų esame uždaryti į rėmelį. Jeigu kas nors galėtų jį pakeisti, tai kurtų tik tie, kurie tikrai nori tai daryti. „Tuomet gal turėtume tokią kartą, kuri nebijotų kurti, jie nebijotų būti sukritikuoti, nes viskas, ką sukuriu, tai ir esu aš“ – dėstė požiūrį M. Leknickas.

Apie sėkmės formulę

Pasak svečio, žmogui reikia pasitikėti savimi. Paklaustas, ar laiko save lyderiu, M. Leknickas teigė nežinąs tikslios šios sąvokos prasmės. Minėjo: „esu laimingas žmogus.  Ne tiek, kad sėkmingas, bet manau, kad yra dalykai, dėl kurių gali būti laimingas arba nelaimingas.“

„Žmonės per daug galvoja, kad turi būti laimės eliksyras ar formulė kokia. Visi mes esame skirtingi, norai mūsų skiriasi, vieni nori būti veterinarais, kiti, pavyzdžiui, vairuoti traukinį ir jeigu žmogus įgyvendina savo svajonę, jis ir bus laimingas. Galbūt mano svajonė yra žymiai didesnė ir man sunku ją įgyvendinti, galbūt būsiu laimingas vėliau, bet tai nereiškia, kad niekada toks nebūsiu“ – laimės formulę apibūdino M. Leknickas.

Apie svajones

Išleidęs knygą „Kniedytos mintys“, M. Leknickas džiaugiasi ir galvoja apie antrą knygą, tik kitokiu formatu: romanas, novelė ar apysaka. Bandys tai padaryti, bet šiuo metu nenori pradėti naujų darbų, nes kaip sakoma iki Kalėdų reikia padaryti visus darbus, o po Naujųjų šventės galima bus planuoti ir kitus.

Pabaigos žodžiai moksleiviams

Svarbiausia, kad gyvenime jaustumeisi patogiai. Žinotum, kad darai tai, kas tau patinka, niekada nesustotum svajoti, ieškoti vis naujo. „Mes patys turime unikalią galimybę pasiimti iš gyvenimo viską, ko pageidaujame“ – teigė M. Leknickas.

„Noriu palinkėti, kad kiekvienas rastume savyje dirgiklį, nuo kurio viduje kirbėtų mintis: Aš dar turiu kažką padaryti, įrodyti. Tada ir bus viskas gerai“ – patarė susirinkusiems gerbėjams rašytojas.

 

                      Joana Kaduškevič

Visuomet pozityvus ir su šypsena,

Tavo „Kitas variantas”

Rodomas puslapis 1 iš 212